Beveik kaip iš animacinio filmo: rusai nuo dronų kamikadzių siūlo gintis „besisukančiais skėčiais“

Remiantis įrenginį aprašančiais patento dokumentais, Žukovo ginkluotųjų pajėgų akademija – viena pagrindinių Rusijos karininkų rengimo įstaigų – suprojektavo ir patentavo besisukantį tinklo paleidimo mechanizmą. Jis skirtas apsaugoti techniką nuo sprogmenis gabenančių dronų, kuriuos pilotai nukreipia tiesiai į taikinį, kur jie ir susprogsta. 

Užuot slopinus drono radijo signalus ar numušinėjus droną šūviais, šis išradimas paskutinę akimirką prieš susidūrimą į drono skrydžio trajektoriją fiziškai išmeta besisukantį tinklą. Tai technologiškai paprastas sprendimas, sukurtas atremti grėsmei, kurios, kaip paaiškėjo, vien aukštosiomis technologijomis sustabdyti beveik neįmanoma.

Įrenginys montuojamas galinėje arba šoninėje mašinos dalyje. Sistemai gavus signalą apie artėjantį droną, mechanizmas iššauna užtaisą, o paleidimo mechanizmas jį įsuka. Tuomet išcentrinė jėga – tas pats fizikos dėsnis, kuris nubloškia vandenį nuo besisukančio skėčio ar purvą nuo dviračio padangos – sviedžia ir išskleidžia tinklą su svareliais. Jo tikslas – įsipainioti į drono sraigtus ar apgaubti jo korpusą dar prieš šiam pasiekiant taikinį.

FPV dronai yra pakankamai pigūs, kad juos būtų galima masiškai gaminti dešimtimis tūkstančių, ir pakankamai taiklūs, jog sunaikintų tankus, sunkvežimius ir šarvuočius, kurių vertė nepalyginamai didesnė. Reaguodamos į šią grėsmę, Rusijos pajėgos ėmėsi vis intensyvesnių improvizuotų, o dabar jau ir formalizuotų atsakomųjų priemonių: ant tankų montuojami metaliniai narvai ir grotų šarvai, o pastaruoju metu patentuojami specialiai šiam tikslui sukurti sprendimai. Šis „besisukančio skėčio“ patentas papildo vis ilgėjantį sąrašą. Jame jau yra lanksti, medžio šakų formos strypų sistema, praminta „Oduvančik“ (iš rusų k. – „pūkelis“), patentuota šių metų pradžioje ir skirta sulaikyti dronus lanksčiais stiklo pluošto strypais. Taip pat į sąrašą patenka ir atskira tinklų paleidimo bokštelio sistema, kurią Rusijos Karbyševo karinės inžinerijos akademija patentavo specialiai šarvuotajam transporteriui „BTR-82A“. Pastaroji sistema, borto radarui aptikus artėjantį droną, iššauna tinklus iš palei perimetrą sumontuotų konteinerių.

Remiantis patento paraiška, 2024 m. Rusijos inžinieriai sukūrė eksperimentinį „besisukančio skėčio“ prototipą, kuriame buvo įdiegta tik dalis visų numatytų funkcijų, ir bandymų metu jį pritvirtino prie pikapo galo. Siekdami imituoti atakuojantį droną, inžinieriai naudojo komercinį „DJI Mavic“ serijos kvadrokopterį. 

Jis buvo skraidinamas link pikapo iš galo pagal patente aprašytą „persekiojančio medžiotojo“ taktiką – taip imituota reali situacija, kai FPV dronas artėja prie judančios mašinos iš aklosios zonos ir staiga sminga žemyn, kad ją sunaikintų. Išmetimo mechanizmas suveikė dronui esant maždaug 3,5 metro atstumu nuo pikapo, o išskleistas apsauginis tinklas sėkmingai numušė droną. 

Patente pažymima, kad tariamas drono sprogimas būtų įvykęs maždaug 3 metrų atstumu nuo mašinos. Autorių teigimu, tai saugus atstumas, gerokai padidinantis transporto priemonės ir jos įgulos išgyvenamumą, palyginti su tiesioginiu smūgiu.

Mašinų įguloms skirtumas tarp tiesioginio pataikymo ir sprogimo didesniu atstumu yra nepaprastai svarbus. Net kelių metrų atstumas nuo sprogstamosios galvutės iki mašinos korpuso ar įgulos kabinos gali lemti, ar bus patirta tik nedidelė žala, ar katastrofiški nuostoliai – kadangi sprogimo ir skeveldrų griaunamoji jėga tolstant smarkiai mažėja. 

Visgi lieka atviras klausimas, ar trys metrai visada užtikrins pakankamą apsaugą nuo tikrų kovinių dronų, gabenančių galingesnius užtaisus nei modifikuotas komercinis kvadrokopteris. Į šį klausimą vien patento bandymai atsakyti negali, nes eksperimentui naudotas neginkluotas mėgėjiškas dronas, o ne tikras dronas kamikadzė su koviniu užtaisu, rašo „Defence Blog“.

Įrenginio patentavimas negarantuoja, kad jis kada nors bus plačiai naudojamas fronto daliniuose. Per pastaruosius dvejus metus Rusijos gynybos tyrimų įstaigos pristatė pačių įvairiausių kovos su dronais koncepcijų: nuo realiai dislokuotų atsakomųjų priemonių iki eksperimentinių projektų, kurie taip ir neperžengė prototipo bandymų stadijos. Visgi šis „besisukančio skėčio“ patentas patvirtina, kaip toli fizinių ir mechaninių sprendimų paieškose pasiryžę eiti Rusijos kariniai inžinieriai. 

Jie siekia įveikti problemą, kurios ryšio slopintuvai, elektroniniai trikdžiai ir tradiciniai šarvai patys savaime iki galo neišsprendė. Droną, valdomą tiesioginį vaizdą stebinčio piloto, arba – vis dažniau – autonomiško dirbtinio intelekto, kuriam nereikia jokio radijo ryšio, ne visada įmanoma sustabdyti sutrikdant signalą – nes to signalo gali tiesiog nebūti.