Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature“, rašo „The Guardian“.
Jauna žvaigždė ir dujų gigantai šalia
Į Saulę panaši žvaigždė YSES-1 yra 307 šviesmečių atstumu nuo mūsų ir yra labai jauna kosminiais mastu.
Jei Saulė yra jau 4,6 mlrd. metų, tai žvaigždė YSES-1 yra tik 1 mln. metų.
Aplink šią žvaigždę skrieja dvi dujinės milžinės planetos, kurios abi dar yra formavimosi stadijoje, bet yra didesnės už Jupiterį, didžiausią Saulės sistemos planetą.
Planeta YSES-1b yra arčiau žvaigždės, 160 astronominių vienetų atstumu nuo jos (1 astronominis vienetas yra maždaug 150 mln. km).
Ši planeta yra maždaug 14 kartų masyvesnė už Jupiterį.
Antroji planeta YSES-1c yra 320 astronominių vienetų atstumu nuo žvaigždės ir yra maždaug 6 kartus masyvesnė už Jupiterį.
Tokie debesys pirmą kartą aptikti kitoje planetoje
Astronomai galėjo tiesiogiai tirti tik nedidelį skaičių planetų už Saulės sistemos ribų, nes jų žvaigždžių šviesa prasiskverbia pro atmosferą.
Planetos YSES-1 sistemoje taip pat buvo tiriamos tiesiogiai. Abiejų planetų formavimasis dar nebaigtas, jos atspindi daug šviesos, todėl jas lengviau tirti.
Astronomų teigimu, jie gavo išsamiausią duomenų rinkinį apie planetas kitoje žvaigždžių sistemoje.
Mokslininkai atrado, kad planetos YSES-1c aukštai atmosferoje yra stori debesų sluoksniai, kurie daugiausia susideda iš mineralinių dulkių, bet juose taip pat yra geležies.
Mokslininkai teigia, kad laikui bėgant šioje planetoje lis geležies lietus.
Taip pat planetos atmosferoje buvo aptiktas magnio silikatas, anglies dioksidas, anglies monoksidas ir metanas.
Astronomas teigia, kad jie pirmą kartą aptiko tokius debesis planetoje, kuri skrieja aplink Saulės tipo žvaigždę.
Taip planetos atrodo teleskopo „Webb“ nuotraukoje / Nuotrauka: ScienceAlert
Planeta, kuri pažeidžia teorijas
Tuo pačiu metu planeta YSES-1b šiek tiek skiriasi savo atmosferos sudėtimi, nors reikia papildomų stebėjimų, kad būtų galima tiksliai suprasti, iš ko ji susideda.
Mokslininkus nustebino tai, kad planetą YSES-1b supa diskas, sudarytas iš trilijonų tonų dulkių dalelių.
Stebėjimai parodė, kad diske yra smulkių mineralo olivino dalelių. Šis mineralas mūsų planetoje gali sudaryti brangų akmenį chrizolitą.
Tokio disko buvimas yra mįslė astronomams, nes abi planetos turėjo susiformuoti toje pačioje aplinkoje. Todėl neaišku, kodėl viena planeta išlaiko aplink save diską iš medžiagos, o kita – ne.
Dar viena mįslė yra tai, kodėl 16 milijonų metų senumo planeta vis dar turi aplink ją besisukantį diską iš medžiagos.
Planetų susidarymo teorijos teigia, kad bet kokios aplinkinės dulkių dalelės turėjo patekti ant planetos per pirmuosius 5 milijonus metų po jos susidarymo.
Šaltinis: focus.ua
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą