Buria iš kavos tirščių: rusų politologas perspėjo dėl neregėtos branduolinės konfrontacijos

Ši publikacija atskleidžia tikrąsias nuotaikas Rusijos specialiosiose tarnybose. Jos autorius V.Pantinas yra ne tik filosofas, bet ir Rusijos mokslų akademijos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto Lyginamųjų politinių tyrimų skyriaus vedėjas.

Jis drąsiai brėžia Rusijos laukiančią ateitį artimiausiems 15 metų, remdamasis Kondratjevo bangų teorija. Taip vadinama ekonomisto Nikolajaus Kondratjevo koncepcija, pagal kurią vystymasis vyksta cikliškai.

V.Pantino teigimu, šių ciklų reikšmė yra tokia, kad jie suteikia galimybę prognozuoti geopolitinius posūkius ir perturbacijas, kurie vyks pasaulyje 2025–2040 m.

Straipsnio įžangoje filosofas bando apžvelgti visus svarbiausius pasaulio įvykius, vertina pasaulio tvarką ir jos sukeltus pokyčius, vedančius į konfliktus ir sukrėtimus įvairiose planetos vietose.

Anot jo, lyginamoji analizė rodo, kad šie procesai yra dėsningi, o nestabilumo pikas dar priešakyje.

V.Pantinas brėžia paralelę tarp 2021–2022 m. įvykių ir 1853–1854 m., kuomet vyko Krymo karas, bei 1949–1950 m. – Korėjos karo.

Straipsnio autoriaus nuomone, šio dešimtmečio pradžioje „dėl destruktyvios JAV ir ES politikos, aktyviai aprūpinančios Ukrainą ginklais ir įtraukiančios ją į NATO, prasidėjo „specialioji karinė operacija“.

Į Rusijos propagandos dūdelę pučiantis mokslininkas aiškina, kad šių metų įvykius nulėmė ne tik Donaldo Trumpo administracijos atėjimas į valdžią, jos pradėtos reformos, bet ir bendra destabilizuojanti padėtis pasaulyje, vidinių prieštaravimų paaštrėjimas Jungtinėse Valstijose, Europos Sąjungos šalyse ir kai kuriose kitose valstybėse.

Remdamasis minėta cikliškumo teorija, V.Pantinas įvardijo 2025–2026 m., 2029–2030 m. ir 2033–2034 m. kaip tuos, kada paaštrės šalių vidaus ir tarptautiniai konfliktai.

„Nereikėtų tikėtis, kad po 2025–2026 m. karinė ir politinė Rusijos ir Vakarų priešprieša baigsis. Tikėtina, kad pasikeis tik jos formos, taip pat JAV ir Kinijos ekonominės ir technologinės konkurencijos metodai.

Tuo pačiu metu naujos pasaulinės karo rizikos ir branduolinio ginklo panaudojimo grėsmė 2025–2026 m. gali pasiekti maksimumą, kaip tai buvo 1953 m. (Sovietų Sąjunga sukūrė pirmąją vandenilio bombą ir Rusija su JAV atsidūrė ant termobranduolinio konflikto slenksčio. – red. past.).

Publikacijos autorius daro išvadą, kad Rusijai svarbu pereiti „posūkio taškus“ „be rimtų vidaus sukrėtimų“. Jo teigimu, Rusija turi būti pasirengusi sustiprinti Vakarų šalių sankcijų, „informacinį-psichologinį“ ir diplomatinį spaudimą, provokacijas Baltijos ir Juodosios jūrose.

„Atsakymas į išorinius iššūkius ir grėsmes turi būti nuosekli suvereni politika, visapusiško bendradarbiavimo su draugiškomis šalimis stiprinimas <…>, vidaus pertvarkymų spartinimas.

Tam reikės konsoliduoti visuomenę, padidinti valstybės valdymo efektyvumą, pakoreguoti finansinę politiką, reformuoti bankininkystės sektorių“, – rašo V.Pantinas.