Būsimieji Europos valdovai: monarchų vaikai ir anūkai, kurie paveldės sostus

Šiandien jie - mieli vaikai, o kada nors taps įtakingais didžiųjų pasaulio valstybių valdovais. Daugelis jų dar nejaučia būsimos atsakomybės už valstybės likimą: kai kurie jaunieji įpėdiniai dar nesulaukė pilnametystės, nors jų veidai jau mirga ant pasaulio leidinių viršelių. Kas iš dabartinių karalių ir karalienių įpėdinių perims savo valstybių vairą?

Elizabeta - Belgijos princesė

2001 m. Belgijos monarchų šeimoje gimė princesė Elizabeta Tereza Marija Elena. Istoriškai mergaitei nebuvo lemta pretenduoti į sostą, tačiau taip susiklostė aplinkybės: Elizabetos tėvas karalius Pilypas tapo monarchu, nes jo dėdė Boduenas nesusilaukė vaikų. Todėl valdžia atiteko jo jaunesniajam broliui princui Albertui, kuris valdė šalį 20 metų, bet perleido sostą savo sūnui Filipui.

Dabartiniai monarchai Belgiją valdo palyginti neilgai, todėl princesė Elizabeta sės į sostą ne anksčiau kaip 2030-2040 metais. Tiesa, viskas gali pasikeisti, nes jos tėvas Pilypas gali užleisti sostą dukteriai ir išeiti užtarnauto poilsio.

Mat įpėdinių jis susilaukė jau brandžiame amžiuje, todėl Elizabeta gali žengti į sostą prieš Pilypo aštuoniasdešimtmetį. Mergaitė paveldės sostą pagal pirmgimystės teisę, nors šeimoje yra dar du jaunesnieji sūnūs. Tai tapo įmanoma pakeitus Sosto paveldėjimo tvarkos įstatymą.

Katarina Amalija - Nyderlandų princesė

Prieš dešimt metų Nyderlanduose baigėsi karalienių viešpatavimo epocha. Tai įvyko, kai šalies gyventojų mylima karalienė Beatričė atsisakė sosto ir perleido jį įpėdiniui Vilemui Aleksandrui, kuriam 2003 m. gimė dukra Katarina Amalija.

Šalies piliečiai mano, kad ateityje paveldėjusi sostą, princesė pratęs kelių kartų moterų viešpatavimą. Tikimasi, kad šviesiaplaukė Katarina Amalija taps Nyderlandų karaliene po kokių 20 metų.

Kembridžo princas Džordžas (Dž.Britanija)

2023 metų vasarą būsimajam Dž.Britanijos karaliui Džordžui, Kembridžo princui, sukaks 10 metų. Jis yra vyriausiasis Velso princo Viljamo ir jo žmonos Ketrinos sūnus. Pagal naujas įstatymo pataisas pirmasis hercogo ir hercogienės vaikas tampa Britų karūnos paveldėtoju.

Visas Dž.Britanijos princo vardas - Džordžas Aleksandras Luisas. Kaip ir kiekvienas berniukas, būsimasis sosto įpėdinis daug kuo domisi - mėgsta šokti, žavisi lėktuvais ir mėgsta gaminti valgyti. O neseniai išreiškė norą žaisti futbolą.

Džordžas negreitai sės į sostą, atsižvelgiant į tai, kokie ilgaamžiai buvo jo protėviai ir į tai, kad šalies monarchai negali atsisakyti sosto. Bet jaunasis princas nuo vaikystės lankosi iškilminguose priėmimuose ir gyvena pagal karališkąjį protokolą. Tačiau tėvai stengiasi paįvairinti sūnaus gyvenimą, atsižvelgdami į jo pomėgius ir interesus.

Žakas - Monako princas

Prieš 9 metus Monako kunigaikščio Alberto ir kunigaikštienės Šarlenos šeimoje gimė dvynukų pora - Žakas ir Gabriela.

Pagal šalies įstatymus sostą paveldėti gali tik vyriškos lyties įpėdinis. Todėl, nors vaikai gimė tą pačią dieną ir valandą, būsimuoju Monako valdovu taps būtent Žakas Onorė Renjė.

Kunigaikščiui Albertui yra jau per 60, o kadangi jo protėviai ilgaamžiškumu nepasižymėjo, šalies sostas gali atsilaisvinti ir nelabai tolimoje ateityje. Jeigu taip nutiktų Žakui dar nesulaukus pilnametystės, šalies regente taptų jo motina Šarlena.

Vėliau sprendimą dėl Monako sosto paveldėjimo spręstų šalies parlamentas ir Karūnos taryba. Tačiau jau dabar aišku, kad princas Žakas taptų vienu jauniausių monarchų Monako istorijoje.

Kristianas - Danijos princas

Danijoje nėra buvę, kad monarchai atsisakytų sosto. Karalienė Margarita II sėkmingai valdo šalį jau daugiau kaip pusę amžiaus. Ji įžengė į sostą iškart po skausmingos netekties, mirus jos tėvui Frederikui IX ir tapo pirmąja šalies monarche. Valdiniai myli ir vertina savo karalienę už jos protą bei meninius talentus.

Margarita II yra kilusi iš ilgaamžių giminės. Jos motina Ingrida gyveno iki 90-ies. Todėl karūnos princas Frederikas ir jo žmona Merė monarchais taps negreit, nekalbant apie jų sūnų Kristianą, kuris pretenduoti į sostą galėtų tik po 2050-ųjų. Močiutės ir anūko santykiai - labai šilti ir artimi.

Estelė - Švedijos princesė

Mažoji Švedijos princesė pasaulį išvydo 2012 metais. Jos mama - Švedijos karūnos princesė Viktorija, vyriausiasis karališkosios šeimos vaikas, todėl pagal naujos redakcijos įstatymą ji paveldės sostą iš savo tėvo karaliaus Karolio XVI Gustavo. Princesė Estelė taps pretendente į Švedijos sostą tik po kokių trijų dešimtmečių.

O dabar jaunoji princesė yra labai populiari tarp socialinių tinklų naudotojų. Būsimoji sosto paveldėtoja yra labai fotogeniška, žavi grožiu ir natūralumu.

Leonora - Ispanijos infantė

Vyresnioji karaliaus Pilypo VI ir karalienės Leticijos dukra, Astūrijos princesė Leonora gimė 2005 m. Pagal įstatymus Ispanijos sostas paveldimas pagal vyriškają liniją, bet kadangi Pilypas ir Leticija susilaukė dviejų dukterų, paveldėtoja tapo Leonora.

Per savo 13-ąjį gimtadienį ji pasakė savo pirmąją oficialią kalbą M.Servanteso insititute Madride.

O šiaip jos karališkosios pareigos apsiriboja vizitais į užsienį su tėvais ir dalyvavimu iškilminguose renginiuose. Princesė Leonora be anglų mokosi prancūzų, arabų ir mandarinų kalbų ir domisi fotografija.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder