Būsto krizė Airijoje: paaukota karta

Tūkstantmečio karta vadinama "karta, kuri buvo paaukota".

Per pastaruosius kelerius metus Airijoje kilo nauja emigracijos banga: jauni kvalifikuoti specialistai palieka šalį dėl būsto krizės, kurią paaštrina infliacija.

Tūkstantmečio kartos ateities perspektyvos šalyje miglotos.

Būsto krizė Airijoje paaštrėjo po 2008 m. akcijų rinkos griūties.

Nepaisant mažo nedarbo lygio, benamių skaičius dar niekada nebuvo toks didelis ir pranoko net XIX a. viduryje šalį apėmusį Didįjį badą.

Labiausiai nukentėjo jaunimas

Jauniems koledžų absolventams sunku planuoti ateitį ar tikėtis stabilaus šeimyninio gyvenimo, todėl ši krizė gali turėti demografinį poveikį šaliai.

"Matome, kad mažėja jaunų žmonių gimstamumas.

Norėdami susilaukti vaikų ir jaustis saugūs, žmonės nori turėti saugius namus arba bent jau žinoti, kad ateityje turės nuosavą būstą", - aiškina Rory Hearnas, Maynooth universiteto socialinės politikos vyresnysis dėstytojas. 

"Šiuo metu jaunimas neturi jokio pasitikėjimo savimi, - apgailestauja R. Hearnas.

Šį nesaugumo jausmą iš dalies lemia dažni iškeldinimai.

Airijoje nuomininkai yra mažai apsaugoti arba visai neapsaugoti.

Todėl investiciniai fondai ir kiti nuomotojai naudojasi tuo, kad paklausa gerokai viršija pasiūlą, kad "maksimizuotų savo pelną".

Emigracija kaip kraštutinė priemonė

Per jauni įsigyti būstą, kai prieš dešimtmetį kainos buvo mažiausios, tūkstantmečio gyventojai šiandien neturi pakankamai pajamų gerai gyvenimo kokybei užtikrinti.

Nuo 2013 m. nuomos ir nekilnojamojo turto kainos išaugo beveik dvigubai.

Per tą patį laikotarpį jaunų būsto savininkų (25-34 metų amžiaus) skaičius sumažėjo nuo 60 proc. iki 27 proc.

33 metų Sinead Ellen Griffin, išsiskyrusi su partneriu, pastebėjo, kad negali rasti būsto pagal savo biudžetą.

Jai teko palikti Dubliną ir grįžti gyventi pas tėvus į Voterfordą, nedidelį pakrantės miestelį šalies pietryčiuose. 

Ji planavo pasilikti tik kelis mėnesius, tačiau jau ketverius metus gyvena savo vaikystės namuose, todėl buvo priversta galvoti apie emigraciją kaip apie kraštutinę išeitį.

"Priežastis, dėl kurios tikrai svarstau apie emigraciją, yra ta, kad noriu turėti bent šiokį tokį asmeninį ir šeimyninį gyvenimą", - prisipažįsta mergina.