Buvęs karo pilotas paaiškino, kodėl Lenkijoje raketa nebuvo numušta

Atsakymą pateikė atsargos karo pilotas Michałas Fiszeris: tai nebuvo kariuomenės neįgalumas, o šaltakraujiškas ir pamatuotas sprendimas, apsaugojęs žmonių gyvybes nuo taikos meto taisyklių ir krentančių nuolaužų grėsmės.

Rusijos raketa Lenkijos danguje ir taikos meto taisyklės

Rusijos sparnuotoji raketa „Ch-101“ nukrito netoli Tarnava Kolonijos kaimo, Lenkijos Liublino vaivadijoje, maždaug 100 kilometrų nuo Ukrainos sienos. 

Nukritimo vietoje liko maždaug 10 metrų pločių ir 5 metrų gylio krateris. 

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas spaudos konferencijoje Liubline patvirtino, kad visi duomenys rodo, jog tai buvo „Ch-101“, o Lenkijos pajėgos buvo pasiruošusios ją numušti, jei ji būtų skriejusi giliau į šalies teritoriją. 

Kadangi raketa nukrito atviroje, negyvenamoje teritorijoje, aukų ir sužeistųjų išvengta.

Komentuodamas įvykį, atsargos pilotas Michałas Fiszeris skubiai pataisė televizijos pranešimuose plitusias klaidas: „Svarbiausias dalykas mūsų požiūriu yra sparnuotosios raketos, kurios, verta pabrėžti, nėra balistinės, kaip šiurpinančiai teigia televizijos reportažai – tai visai kita kategorija. 

Tai maži automatiškai valdomi orlaiviai su savais mažais reaktyviniais varikliais ir sulankstomais sparnais, leidžiančiais jiems skristi.“

M. Fiszeris detalizavo, kad naktinio smūgio metu Rusija paleido 61 sparnuotąją raketą, kurių didžioji dalis buvo „Ch-101“, paleistos iš strateginių bombonešių Tu-95MS ir Tu-160, dažniausiai virš Kaspijos jūros. 

Antrasis masinėje atakoje naudotas raketų tipas – „3M14 Kalibr“, leidžiamas iš Juodosios jūros laivyno antvandeninių laivų bei povandeninių laivų. 

Abi šios raketos savo koncepcija panašios į amerikietiškas „BGM-109 Tomahawk“, skrieja 900–950 km/h greičiu ir skrenda vos 50–200 metrų aukštyje, kad jas būtų sunkiau pastebėti radarams.

Radarų ribotumai ir Ukrainos piloto rizika

M. Fiszeris paaiškino, kad būtent žemas skrydžio aukštis apsunkina žemės radarų darbą dėl Žemės paviršiaus išlenkimo. Jo analizės duomenimis, 100 metrų aukštyje skriejančią raketą radaras gali pastebėti maždaug už 35 kilometrų, 500 metrų aukštyje – už 85 kilometrų, 1000 metrų aukštyje – už 130 kilometrų, o skriejančią 3000 metrų aukštyje – maždaug už 230 kilometrų.

Į Lenkiją įskriejusi raketa buvo sekama dar iki kertnat sieną. Ukrainos pajėgos ją pastebėjo ir bandė perimti savo naikintuvu virš savo teritorijos, o vėliau informaciją perdavė Lenkijos valdžiai. 

Ukrainos pilotas nutraukė persekiojimą likus vos 20 sekundžių iki galimo Lenkijos oro erdvės kirtimo. 

M. Fiszeris pažymėjo, kad tai buvo rizikingas sprendimas, nes ugnies paleidimas taip arti sienos galėjo leisti Lenkijos gynybai palaikyti Ukrainos orlaivį taikiniu.

Reaguojant į incidentą, buvo pakelta didelė dalis regioninės oro gynybos. Iš Laskos 32-osios taktinės aviacijos bazės buvo pakelti ginkluoti „F-16C“, iš Malborko 22-osios bazės – „MiG-29“. 

Šiaurėje budėjo ir Vokietijos „Eurofighter“ iš 31-ojo taktinio sparno „Boelcke“, kurie kuro pildėsi iš NATO A330 transportinio lėktuvo. 

Taip pat pilną kovinę parengtį buvo pasiekę Nyderlandų 802-osios oro gynybos eskadrilės „Patriot“ kompleksai šalia Žešuvo-Jasionkos oro uosto.

Lenkijos operatyvinis vadas generolas leitenantas Ireneuszas Nowakas nurodė, kad kovinę parengtį pasiekė ir kiti padaliniai.

© Raketos kritimo vieta / Nuotrauka iš atvirų šaltinių

Kodėl raketa nebuvo numušta?

Nepaisant tokio masinio pajėgų sutelkimo, į raketą nebuvo iššauta nei karto. M. Fiszerio teigimu, tai rodo sveiką protą, o ne operacinę nesėkmę. 

Kintančios trajektorijos raketos numušimas virš gyvenviečių keltų milžinišką riziką dėl krentančių nuolaužų ir sprogstamosios galios. 

Kadangi raketos trajektorija nekėlė pavojaus miestams ar dideliems gyventojų centrams, įsakymas ją numušti nebuvo duotas, taip išvengiant galimų civilių aukų.

Ekspertas griežtai atmetė galimybę, kad raketa nuo kurso nukrypo dėl GPS ar GLONASS ryšio slopinimo, nes tokie trikdžiai nukreipia taikinį vos 50–100 metrų, bet ne 150 kilometrų. 

Labiausiai tikėtina priežastis – navigacijos sistemos gedimas, o tyčinį Rusijos provokacinį smūgį jis įvertino kaip mažai tikėtiną.

Šaltinis: defence-blog.com