Apie tai pirmadienį pranešė PAP. Anot J. Stoltenbergo, toks D. Trumpo noras buvo susijęs su tuo, kad minėtosios šalys gynybai skyrė per mažai lėšų. Kaip teigiama straipsnyje, 2018-aisiais Danijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Norvegijos išlaidos gynybai neviršijo 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šis faktas pastūmėjo D. Trumpą galvoti apie jų pašalinimą iš NATO. Vietoje visateisės narystės šios šalys būtų gavusios tik garantijų, kurios tuo metu buvo suteiktos Švedijai, dar nepriklausiusiai NATO.
Memuaruose rašoma, kad JAV prezidentas priekaištavo tuometinei Vokietijos kanclerei Angelai Merkel ir Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui už tai, kad jie „nemoka tiek, kiek skolingi JAV“, o jų šalių gynybos biudžetai nesudaro net 10 proc. bendro Aljanso biudžeto.
Buvęs NATO generalinis sekretorius savo knygoje papasakojo, kad tuometinis Pentagono vadovas Jamesas Mattisas ne kartą atsiprašinėjo už D. Trumpo elgesį ir netgi patarė, kaip neerzinti JAV lyderio.
„Mums dėl jo gėda. Tiesiog turime pamėginti jį nuraminti. Ir nesiginčykite su prezidentu, ypač dėl skaičių, kuriuos jis pateikia. Ginčai niekaip nepadės“, – patarė J. Mattisas. 2024 m.
Hagoje įvykusiame NATO viršūnių susitikime Aljanso valstybės narės įsipareigojo iki 2035 m. padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP. Taip pat NATO narės priėjo prie išvados, kad mažiausiai 3,5 proc. BVP bus skiriama pagrindiniams gynybos poreikiams finansuoti, o 1,5 proc. BVP – svarbiausios infrastuktūros ir tinklų apsaugai bei piliečių pasirengimui užtikrinti.
Remiantis galutiniu komunikatu, Aljanso valstybės narės pripažįsta, kad egzistuoja „ilgalaikė grėsmė euroatlantiniam saugumui, kurią kelia Rusija“. Tiesa, Ispanija nesutiko su tokiomis išlaidomis ir pareiškė, kad gynybai skirs 2,1 proc. BVP.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą