Šis renginys, tapęs neatsiejama akademinio kalendoriaus dalimi, t. y. 36-oji kasmetinė apdovanojimų ceremonija, kurią organizuoja mokslinio humoro žurnalas „Annals of Improbable Research“, vyko likus vos kelioms savaitėms iki tikrųjų Nobelio premijų laureatų paskelbimo.
Ketvirtadienio vakarą Ciuriche vykusios ceremonijos pradžioje tradiciškai pasipylė popierinių lėktuvėlių lietus, o mokslininkai, kai kurie vilkėję teatralizuotus kostiumus, iš tikrųjų Nobelio premijos laureatų rankų atsiėmė savo apdovanojimus – grybais apaugusią kojos pėdą.
Pirmą kartą nuo pat renginio įsteigimo 1991 m. jis vyko už Jungtinių Valstijų ribų, nes organizatoriai kovo mėnesį pareiškė bijantys, kad „mūsų svečiams tapo nesaugu lankytis šalyje“.
Įvairių šalių mokslininkai pranešė apie sunkumus keliaujant į JAV nuo tada, kai 2025 m. sausio mėnesį prasidėjo prezidento Donaldo Trumpo antroji kadencija.
„Mes negalime ramia sąžine naujųjų laureatų ar renginį nušviečiančių užsienio žurnalistų prašyti šiais metais vykti į JAV“, – teigė organizatoriai, paskelbdami apie renginio perkėlimą į didžiausią Šveicarijos miestą.
Ketvirtadienio renginio metu ekrane švietė D. Trumpo nuotrauka, kai mokslininkai Justinas Krugeris ir Deividas Dunningas buvo apdovanoti už savo darbą, kuriuo moksliškai įrodė, kad neišsilavinę ir menkai kvalifikuoti žmonės linkę smarkiai pervertinti savo gebėjimus.
Lipimas ant gyvačių
Tarp 10-ies šių metų laimėtojų buvo ir Joao Miguelio Alveso-Nuneso komanda, pelniusi „Šnobelį“ biologijos srityje už tyrimą, kurio metu mokslininkai lipo ant nuodingų gyvačių, siekdami išsiaiškinti, kada jos nusprendžia įkąsti, o kada ne.
„Kas būtų toks kvailas, kad statytų koją ant nuodingos gyvatės? Aš“, – sakė 28 metų tyrėjas iš San Paulo universiteto, atsiimdamas prizą.
Tyrimas apėmė „švelnų užlipimą ant įvairių nuodingų gyvačių kūno dalių – pakartotinai, esant skirtingoms temperatūroms ir įvairiu paros metu“, siekiant išsiaiškinti, kas gali paskatinti jas įkąsti žmogui.
J. M. Alvesas-Nunesas atliko 40 tūkst. bandymų su 116 gyvačių, įskaitant vieną barškuolę, kuri sugebėjo įkąsti jam net per apsauginius batus.
Tačiau tai neišgąsdino tyrėjo ir jis planuoja išplėsti savo tyrimą į kitas šalis.
Šlapinimosi aparatas
Apsirengę geltonais lietpalčiais, keturi mokslininkai iš Kinijos, JAV, Saudo Arabijos ir Kanados atvyko atsiimti apdovanojimo fizikos kategorijoje už tyrimus, kuriais siekta optimizuoti pisuarus.
Šiuo tikslu jie suprojektavo šlapinimosi aparatą su „anatomiškai tiksliu šlaplės snapeliu“, į kurį paduodamas vanduo, paaiškino Kanados Vaterlo universiteto doktorantas Kaveeshanas Thurairajah.
„Šis projektas skirtas sumažinti purslų taškymąsi, kai žmonės, konkrečiai, manau, vyrai, šlapinasi į pisuarus“, – sakė jis AFP, pabrėždamas, kad tyrimai sprendžia svarbią problemą.
„Vien tik JAV kasdien iš pisuarų ant grindų išsilieja apie vieną milijoną litrų“, – teigė jis, atkreipdamas dėmesį, kad „tualetų valymas labai brangiai kainuoja“.
Užkasti apatiniai
Tuo tarpu Ciuricho universiteto komanda laimėjo „Šnobelį“ už dirvožemio mokslo projektą, kurio metu buvo į žemę buvo užkasta tūkstančiai vyriškų apatinių.
Norėdami ištirti dirvožemio kokybę, mokslininkai išsiuntinėjo apatinius savanoriams ir paprašė juos užkasti savo soduose dviem mėnesiams, o po to grąžinti, kad būtų galima ištirti pelėsių augimą.
„Idėja buvo padaryti dirvožemio mokslą matomą“, – paaiškino vienas iš komandos narių, persirengęs milžinišku tarakonu.
Saldainių atiminėjimas iš vaikų
Tuo tarpu „Šnobelio“ premija ekonomikos srityje buvo skirta komandai, kuriai atstovavo Kalifornijos universiteto psichologijos docentas Paulas Piffas, už eksperimentus, parodančius, kad žmonės iš turtingesnių visuomenės sluoksnių yra labiau linkę vaišintis saldainiais iš akivaizdžiai vaikams skirtų dubenėlių.
Apdovanojimą įteikė 2019 m. tikrosios Nobelio ekonomikos premijos laureatė Esther Duflo, kuri neseniai paliko Masačusetso technologijos institutą ir prisijungė prie Ciuricho universiteto.
Šie apdovanojimai, sakė ji AFP, „turėtų mus prajuokinti, o tada priversti susimąstyti“.
Rašyti komentarą