Danija, siekdama apsisaugoti nuo puolimo, įsigis raketas, galinčias smogti giliai į Rusijos teritoriją

Karalystės gynybos ministras Troels Lund Poulsen pažymėjo, kad naujos priemonės leis ginkluotosioms pajėgoms „aktyviai kovoti su grėsmėmis toli nuo Danijos“. 

Pasak jo, karo Ukrainoje patirtis parodė, kad svarbu ne tik sukurti ešelonuotą oro gynybą, bet ir turėti priemones smūgiams prieš priešo teritorijoje esančius taikinius, įskaitant raketų paleidimo įrenginius. 

Danijos kariuomenės vadas generolas Michaelis Wiegers Gildgaard pridūrė, kad didelio nuotolio aukšto tikslumo ginklai leis kariuomenei „atsilaikyti prieš grėsmes, kol jos nepasiekė mūsų teritorijos“.

Rusijos ambasadorius Kopenhagoje Vladimiras Barbinas pavadino Danijos ilgų nuotolių ginklų pirkimą „atviru beprotybe“. 

„Niekam, niekur ir niekada pasaulyje net į galvą neatėjo viešai grasinti branduolinei valstybei“, – pareiškė V. Barbinas. 

Jo teigimu, Rusija dabar turi remtis tuo, kad Danija ne tik svarsto tiesioginio karinio konflikto su ja galimybę, bet ir ruošiasi tokiam scenarijui.

Danijos premjerė Fredriksen po to pažymėjo, kad Rusijos ambasadoriaus pareiškimas niekaip nepaveiks vyriausybės sprendimo įsigyti tolimą ginkluotę. 

„Rusija bando grasinti Europai ir NATO, kad mes negintume savo žmonių ir sienų. 

Žinoma, mes nesileisime įbauginti“, – pažymėjo ji.

Mette Frederiksen

Po visapusiško karo Ukrainoje pradžios Danija smarkiai padidino savo karinį biudžetą: jei 2022 m. jis sudarė apie 5,5 mlrd. JAV dolerių, tai 2023 m. išaugo iki 81 mlrd. JAV dolerių, o praėjusiais metais viršijo 9 mlrd. JAV dolerių. 

Šiais metais Danijos karinis biudžetas sudarė 58,5 mlrd. Danijos kronų (9,29 mlrd. JAV dolerių). 

Vasario mėnesį šalies vyriausybė paskelbė, kad per artimiausius dvejus metus skirs papildomai 50 mlrd. kronų (beveik 8 mlrd. JAV dolerių), kad gynybos išlaidos pasiektų 3 % BVP.

Šaltinis: The Moscow Times