Danijos parlamentui prailginus pensinį amžių, dauguma danų sako nesiruošiantys dirbti taip ilgai

Gegužės pabaigoje Danija pritarė įstatymui, kuriuo pensinis amžius iki 2040-ųjų bus pailgintas nuo dabartinių 67-erių iki 70-ies metų.

Tačiau šis įstatymas toli gražu nesulaukė plataus Danijos piliečių palaikymo.

Viena iš jų – 53 metų banko darbuotoja Kirsten Evans, kuri yra viena iš pirmųjų danų, kurie į pensiją turėtų išeiti sulaukę 70 metų. Tačiau ji sako turinti tvirtą finansinį pagrindą ir planuoja išeiti į pensiją sulaukusi 65 ar 66 metų, net jei negaus visos jai priklausančios pensijos.

„Manau, kad 70 metų – tai jau daug“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

„Noriu ir išėjus į pensiją dar turėti kokybišką gyvenimą“, – pridūrė moteris.

Nuo 2006 metų Danija nustato pensinį amžių atsižvelgdama į prognozuojamą tikėtiną gyvenimo trukmę ir kas penkerius metus jį peržiūri.

Danija nėra vienintelė Vakarų valstybė, priimanti nepopuliarius įstatymus, siekdama spręsti pensijų sistemos iššūkius senėjančios visuomenės akivaizdoje.

2030-aisiais pensinis amžius padidės iki 68 metų, o 2035-aisiais – iki 69 metų.

Pagal naująjį įstatymą visiems asmenims, gimusiems po 1970 metų gruodžio 31 dienos, nustatytas 70 metų pensinis amžius.

„Nelygybė didėja su amžiumi“

Danijoje tik nedidelė dalis žmonių iš tikrųjų dirba iki šalyje nustatyto pensinio amžiaus.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) nurodė, kad 2022-aisiais, kai oficialus išėjimo į pensiją amžius Danijoje buvo 67-eri, dauguma danų faktiškai į pensiją išeidavo anksčiau – sulaukę 64 metų.

Pasak Kopenhagos universiteto etnologas Aske Juulis Lassenas (Askė Jūlis Lasenas), besispecializuojantis vyresnio amžiaus žmonių profesinio gyvenimo srityje, apie 20 proc. pensinio amžiaus žmonių pasitraukia iš darbo rinkos dėl sveikatos problemų ir sunkumų ieškant naujos darbinės veiklos.

„Šiems 20 proc. labai svarbu, ar pensinis amžius vėl padidės“, – sakė jis, pabrėždamas, kad „nelygybė didėja su amžiumi“.

Danijos profesinių sąjungų konfederacijos vyriausiasis ekonomistas Damounas Ashournia (Damūnas Ašurnija) teigė, kad gali didėti atotrūkis tarp tų, kurie dėl geros finansinės padėties gali anksčiau išeiti į pensiją, ir tų, kurie dėl savo finansinės situacijos to padaryti negali.

„Labai nedaug žmonių iš tikrųjų išeina į pensiją sulaukę oficialaus pensinio amžiaus. Tačiau mūsų nariai tokios galimybės neturi“, – nurodė ekonomistas.

37-erių profsąjungos narė Camilla Rasmussen (Kamila Rasmusen), dirbanti Kopenhagos ligoninėje gastroenterologijos slaugytoja, įsitikinusi, kad fiziškai negalės dirbti iki 70 metų.

„Man tikrai būtų sunku kasdien nueiti 10 tūkst. žingsnių“, – sakė moteris.

„Jei būsiu čia, kai man bus 70 metų, manau, kad tai nebus sąžininga pacientų atžvilgiu“, – pridūrė ji.

„Jau šiandien matome, kad du trečdaliai mūsų narių išėjo į pensiją nesulaukę oficialaus pensinio amžiaus. Ir taip yra dėl to, kad jie yra pavargę ir dirba sunkų fizinį darbą“, – nurodė D. Ashournia.

Pasirengimas sistemos peržiūrai

Danijos pensijų sistemą sudaro kelios dalys.

Egzistuoja universali valstybinė pensija, šiuo metu siekianti 7 198 kronas (964,69 euro) per mėnesį, taip pat dvi papildomos darbdavio finansuojamos pensijos, investuojamos į pensijų fondus – viena privaloma, kita savanoriška.

Galiausiai kai kurie Danijos piliečiai taupo ir privačiai.

D. Ashournia nurodė manantis, kad pensinio amžiaus padidinimas iki 70 metų yra vienintelis būdas finansuoti Danijos gerovės valstybę nuo pat gimimo iki mirties.

„Gyventojams senstant ir ilgėjant vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei, jei norime teikti tas pačias viešąsias paslaugas, kaip ir šiandien, turime užtikrinti viešųjų finansų saugumą“, – pareiškė jis.

D. Ashournia taip pat kritikavo automatinį pensinio amžiaus ilginimą kas penkmetį, kuris taikomas nuo 2006 metų.

Pagal šias taisykles 2070-aisiais žmonės, norėdami sulaukti pilnos pensijos, turės dirbti iki 74 metų.

Danijos darbdavių konfederacijos vadovo pavaduotojo Eriko Simonseno nuomone, tai vienintelis kelias į priekį.

„Tai būtų protingiausias būdas tęsti sistemą. Kuo vyresni tampame, tuo ilgiau turime dirbti,“ – sakė jis.

47-erių socialdemokratų ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) pernai sakė, kad yra pasirengusi peržiūrėti sistemą, kai bus nustatytas 70 metų pensinis amžius.

„Mes nebemanome, kad pensinis amžius turėtų būti didinamas automatiškai“, – rugpjūtį Danijos dienraščiui „Berlingske“ sakė ji.

Danijos profesinių sąjungų konfederacija pareiškė, kad po vyriausybės paskirtos darbo grupės atliktos peržiūros norėtų, kad pensinio amžiaus didinimo tempas sulėtėtų.

„Ateityje galime kelti pensinį amžių tik pusmečiu už kiekvienus metus, kuriais pailgėja gyvenimo trukmė“, – sakė D. Ashournia.