Derybos nepriartino taikos: viskas spręsis mūšio lauke

„Negalime teigti, kad būta ko nors perspektyvaus ar kokių nors proveržių", - vakar žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Maskva „pozityviai" vertina tai, jog Kijevas pradėjo raštu dėstyti savo reikalavimus.

„Dar reikia daug nuveikti", - sakė D.Peskovas. „Vengiame daryti pareiškimus tais klausimais", kurie aptariami derybose, nes „manome, kad derybos turi vykti tyliai", - pridūrė jis.

Po antradienį Stambule vykusių derybų, kurias pagrindinis Maskvos derybininkas apibūdino kaip „reikšmingas", Rusija sakė sumažinsianti savo karinį aktyvumą netoli Ukrainos sostinės Kijevo ir šiaurinio Černigovo miesto. Tačiau vakar Ukrainos valdžia pranešė, kad Rusijos pajėgos bombardavo Černigovą, nepaisant ankstesnių Maskvos tvirtinimų.

Prioritetas - gynyba

Ukrainos gynyba tebėra pagrindinis Kijevo prioritetas, nepaisant tam tikros pažangos derybose su Rusija, užvakar pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Šie signalai nenutildė Rusijos sviedinių sprogimų", - kalbėjo V.Zelenskis apie požymius, kad Rusija švelnina Ukrainos sostinės apgultį. „Priešas vis dar yra mūsų teritorijoje", - sakė prezidentas.

Jis sakė, kad Ukrainos miestai ir toliau bus apgulti bei apšaudomi, tad Ukrainos kariuomenė yra „vienintelė mūsų išlikimo garantija" ir kad Kijevas neturi pagrindo tikėti valstybe, kuri ir toliau siekia Ukrainos „sunaikinimo". „Ukrainiečiai nėra naivūs", - pridūrė jis.

Tuo metu Ukrainos kariuomenės generalinis štabas pareiškė, kad Rusijos dalinis pasitraukimas iš frontų į šiaurę nuo sostinės iš tikrųjų buvo karių rotacija, kuria siekiama sudaryti įspūdį, kad plano apsupti Kijevą atsisakoma, šie daliniai bus panaudoti kitur Rytų Ukrainoje, sakoma generolų kasdieniame pranešime.

Negali būti nė kalbos apie sankcijų panaikinimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, kol karas nesibaigs, įspėjo V.Zelenskis.

„Sankcijų klausimo negalima net kelti, kol šis karas nesibaigs, kol neatgausime to, kas mums priklauso", - vėlų antradienio vakarą vaizdo kreipimesi sakė V.Zelenskis.

Jokios taikos

Nuo vasario 24 d. Rusija paleido į Ukrainą daugiau kaip 1200 balistinių, sparnuotųjų ir viršgarsinių raketų, iš jų 467 - į gyvenamuosius rajonus.

Tai JT Saugumo Tarybos posėdyje, skirtame Rusijos agresijai prieš Ukrainą, pareiškė Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Serhijus Kislica.

„Žlugus pirminiam „žaibo" karo planui, Rusijos kariuomenė perėjo prie plano „B". Šiame plane numatoma sukelti humanitarinę katastrofą visoje Ukrainoje ir sunaikinti mūsų šalies žemės ūkio potencialą siekiant įbauginti Ukrainos politinę vadovybę bei tautą ir priversti jas kapituliuoti", - sakė diplomatas.

Anot S.Kislicos, Kremliaus „įrankių rinkinys platus ir nepaprastai žiaurus, jis apima tyčinį gyvenamųjų rajonų ir kritinės infrastruktūros griovimą, visos šalies apšaudymą raketomis, miestų apgultį, terorą prieš taikius gyventojus, jų grobimą ir žudymą".

S.Kislica akcentavo, kad susitarimas dėl saugumo garantijų Ukrainai gali būti pasirašytas tik po to, kai Rusijos kariuomenė grįš į pozicijas, kuriose ji buvo šių metų vasario 23 d.

Vakarai nenusileidžia

JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos lyderiai po bendro pokalbio telefonu pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą ir griežtai pasmerkė Rusijos atakas. „Jie dar kartą paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pritarti paliauboms, nutraukti visus karinius veiksmus, išvesti rusų dalinius iš Ukrainos ir diplomatinėmis priemonėmis spręsti krizę", - užvakar Berlyne sakė Vokietijos kanclerio Olafo Šolco (Olaf Scholz) atstovas.

Penketas taip pat pareikalavo, kad V.Putinas pagaliau leistų humanitarinei pagalbai pasiekti Ukrainą ir atvertų efektyvius humanitarinius koridorius, kuriais gyventojai galėtų palikti apsiaustas teritorijas - ypač daug savaičių apgultą Mariupolį. Aukštas sankcijų spaudimas Maskvai esą bus išlaikytas. Penkių šalių vadovai taip pat aptarė priemones energetiniam saugumui užtikrinti ir aukštoms energijos kainoms amortizuoti.

Eliziejaus rūmų duomenimis, buvo patvirtinta būtinybė per prancūzų prezidentą Emanuelį Makroną (Emmanuel Macron) ir konsultuojantis su Ukraina išlaikyti ryšių su Kremliumi kanalą. Taip pat kalbėta apie naujausią Rusijos ir Ukrainos taikos derybų ratą.

Britų premjeras Borisas Džonsonas (Boris Johnson) per pokalbį reikalavo nenusileisti Rusijai. V.Putino vyriausybę reikia vertinti pagal veiksmus, o ne pagal žodžius, po pokalbio su JAV prezidentu Džo Baidenu (Joe Bidenu), E.Makronu, O.Šolcu ir Italijos premjeru Marijumi Dragiu (Mario Draghi) sakė britų premjeras.

Esą sutarta, kad spaudimas Rusijai negali būti mažinamas, kol „siaubas, kurį kenčia Ukraina", nesiliaus.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo Oleksijaus Arestovyčiaus situacijos analizė

Iš Černigovo ir Kijevo krypčių rusai masiškai atsitraukinėja. Bet mes lengvai nosinaitėmis jiems nemojuojam, jie išeina su visom šaudynėm. Vyksta mūšiai.

Beje, turiu pažymėti, kad atsitraukinėja labai protingai. Su dronais, pasalom, protingais užminavimais. Aišku, kaip įprasta: besitraukdami šaudo visur, kur papuolė, naikina, ką mato. Mes į juos, jie į mus.

Išeina į Rusijos teritoriją. Greičiausiai bus permesti į Antiteroristinės operacijos zoną (ATO)... Visas Kijevo regionas greičiausiai bus visiškai laisvas nuo okupantų karių.

Norėčiau akcentuoti: viskas taip, kaip ir prognozavom. Net Matvijenko jau aiškina, kad tikslas buvo tik Donbasas, „nebuvo planuose jokių Kijevų, alio"!

Nors jau paradas buvo Kijeve suplanuotas gegužei, jau paradinės uniformos atvežtos, jau ir pranešimai, kad Lvovą paėmė! Internetas nieko nepamirš.

Kiek mane pasiekia žinios iš Stambulo - rusų pusėje kalbos yra kupinos baimės. Ta prasme, kad už ką čia 20 tūkst. jaunuolių paguldėm? Kur čia fašistai? Čia antroji Čečėnija.

Va šitos kalbos. Ir jos, būkim atviri, yra teisingos. Aišku, iš rusų pusės žiūrint - išdavikiškos kalbos. Bet mes dabar, kai jie pasitrauks, suskaičiuosim, kiek aplink Kijevą sulaidojom. Tai bus aišku, kas įvyko. Ne kažkas čia juos išdavė, ne kyšių pritrūko, o tiesiog mūsų kariai juos išguldė.

Apie Stambulą kalbant: jei įdėmiai panagrinėtumėm, tai Ukraina, lyginant su padėtimi IKI KARO, pagerino visas savo derybines pozicijas. Visas. Buvo neutrali be garantijų. O dabar neutrali su garantijom. O koks karo tikslas? Geresnės pozicijos nei prieš karą.

Bet reikia suvokti, kad karas tęsis. Pietuose jie dabar stos į gynybą, bandys neatiduot Chersono, bandys trukdyti pereiti mums Dneprą. Ir tai išties mums bus labai sunku padaryt.

Bet baisiausia, kad dabar visos pajėgos bus permestos į Mariupolį ir ATO zoną. Artimiausiomis savaitėmis ten bus labai žiaurūs mūšiai. Jie ir taip ten žiaurūs, bet bus dar žiauresni. Ir jų rezultatai lems viską. Ir derybų eigą ir tolesnę istoriją.

Bet reikia suprasti, kad ir mūsų pajėgos, kurios atsilaisvins, dabar ramiai nesėdės ir nežiūrės, kaip ten apsupinės ir naikins. Mesis ten. Ten bus žiauru. Ten bus viskas. Ten ir dabar peizažas kaip Pirmojo pasaulinio metu... Medžiai absoliučiai nuogi, krateriai, dykros... Nei krūmelio, nieko.

Komentuoja saugumo politikos ekspertas Ignas STANKOVIČIUS:

Tolimesni įvykiai priklausys nuo to, kaip Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga bei kitos šalys palaikys Ukrainą, kaip ją maitins ir kaip spaus Rusiją. Nes nėra ko lyginti Ukrainos ir Rusijos karinio bei ekonominio potencialo.

Akivaizdu, kad nepavykus greitai operacijai, Rusija ėmėsi ilgai „grojančio" karo. O tokį karą Ukraina tikrai praloštų be JAV ir kitų sąjungininkų paramos.

Nes kariniai ištekliai yra toks daiktas, kuris labai greitai dega... Taigi, dabar viskas priklauso nuo to, ar Vakarų šalys išlaikys tą pačią „liniją" ir ar toliau verš sankcijų kilpą aplink Rusijos kaklą.

Karas yra velniškai brangus „malonumas" net Rusijai, kuri savo viduje turi visus išteklius, tačiau negali greitai atgaminti visos reikalingos karo medžiagos, be to, jos ekonomika yra gerokai „pasėdusi" dėl Vakarų spaudimo.

Tuo metu Ukraina visą reikalingą karo medžiagos papildymą turi gauti iš šalies, nes Ukrainos infrastruktūra yra faktiškai sugriauta ir ji labai mažai ką gali pati pasigaminti.

Gavus užsienio karo medžiagą iš savo sąjungininkų ji turės nuolat apmokyti savo žmones, kad galėtų efektyviai priešintis toliau.

Taigi, viskas spręsis karo lauke, o ne prie derybų stalo - bent jau ne tarp Rusijos ir Ukrainos. Kur kas daugiau galimybių karui užbaigti, jeigu tarpusavyje susiderės Amerika ir Kinija...

Rusai dabar traukiasi nuo Kijevo su mūšiais, kadangi neturi sveikatos pulti toliau, o ne todėl, kad kažką ten susitarė derybose Stambule.

Viskas rodo, kad rusai dabar ruošiasi ilgam karui, tikėdamiesi išsekinti Ukrainą ir nuvarginti ją remiančius Vakarus. Pralaimės tie, kurie pirmieji pavargs.