"Didžioji vagystė": kaip Rusija nukreipė Dniepro vandenį į Krymą ir ką tai reiškia

Pastaruosius aštuonerius metus Rusija ieškojo būdo, kaip priversti Ukrainą nukreipti vandenį iš Dniepro į Krymą - 2014 m. Rusijai aneksavus pusiasalį, Ukraina užblokavo prieigą prie Šiaurės Krymo kanalo, kuris prasideda Chersono srityje.

Tai tapo didele problema Krymo gyventojams, ypač sausringais metais, kai kuriuose miestuose vanduo buvo tiekiamas kas valandą.

Visapusiška invazija į Ukrainą Maskvai išsprendė šią problemą - užėmę Chersoną Rusijos kariškiai pirmiausia susprogdino užtvanką, blokuojančią vandens tekėjimą į Šiaurės Krymo kanalą.

Tačiau vėliau iškilo naujų problemų.

Kijevas apeliavo į tai, kad už užgrobtų teritorijų aprūpinimą vandeniu buvo atsakinga Rusija, kaip okupacinė šalis.

Kremlius pareiškė, kad Krymo gyventojai vykdė "vandens genocidą", ir tuo pat metu ieškojo būdų, kaip išspręsti šią problemą.

2020 m. Kryme buvo itin sausa vasara, daugelis rezervuarų išdžiūvo ir geriamojo vandens tiekimas Krymo gyventojams buvo smarkiai apribotas.

Tuo metu Ukrainos ir Rusijos kariniai ekspertai pradėjo kalbėti apie Kremliaus karinio scenarijaus galimybę.

Ukrainos valdžios pozicija, nepaisant spaudimo, visus šiuos metus nesikeitė - į Krymą nenutekės nė lašas Dniepro vandens, kol jis nebus išlaisvintas.

Ar dingo vanduo?

Vasario 24 d. popietę rusų kariai pasiekė Chersoną ir Kachovkos užtvanką ir užėmė ten esančias vandentiekio stotis. Betoninė užtvanka buvo sugriauta, o po poros dienų vanduo Šiaurės Krymo kanalu tekėjo į pusiasalį.

"Visos Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karių grupėms šiai dienai skirtos užduotys buvo sėkmingai įvykdytos.

Bendras reidinių būrių ir oro desanto pajėgų naudojimas Krymo kryptimi užtikrino Rusijos kariuomenės patekimą į Chersoną.

Tai leido atblokuoti Šiaurės-Krymo kanalą ir atnaujinti vandens tiekimą į Krymo pusiasalį", - pranešė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Krymo administracijos vadovas Sergejus Aksionovas pavadino šį renginį "nauja galimybe" pusiasaliui.

Nors Kijevas pripažino, kad rusai užgrobė Chersono vandentiekį, jis pažymėjo, kad "vanduo į pusiasalį nepateko".

Kovo 12 d. tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinio žvalgybos direktorato vadovas Kirilas Budanovas.

"Jie susprogdino vieną iš užtvankų, dalis vandens pateko, sakytume, per Šiaurės Krymo kanalą. Tačiau vanduo tiesiog negali tekėti savaime, tai reikia suprasti.

Tai sudėtinga hidrotechninių statinių sistema, kurią reikia siurbti siurblinėmis.

Kitaip tariant, vanduo ten tiesiog nenutekėjo ir nenutekės", - sakė jis interviu portalui "Krym.Reality" (Rusijoje pripažintam užsienio agentu).

Balandžio 23 d. panašią tezę pakartojo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Spaudos konferencijoje Kijeve jis sakė, kad Rusija dar turi žengti "keletą žingsnių", kad galėtų tiekti Krymui "Dnipro" vandenį.

Hidrotechniniai statiniai neveikia.

Jau daugelį metų Ukrainos pareigūnai teigia, kad vandens tiekimas į Krymą užtruks labai ilgai. Jau 8 metus kanalo dugnas išdžiūvęs, sutrūkinėjęs ir apaugęs žole, o hidrotechniniai statiniai neveikia.

Tačiau rusams per porą savaičių po Chersono srities užėmimo pavyko sparčiai tiekti vandenį į pusiasalį ir įveikti visas problemas.

Tačiau, kaip teigia Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Vandens problemų ir melioracijos instituto direktorius Michailas Jaciukas, tai darydami jie smarkiai pažeidė technologinius reikalavimus.

"Jiems pavyko. Nepaisant pažeidimų, nepaisant to, kad tai sukels įvairių neigiamų reiškinių, įskaitant kanalo sienų sunaikinimą, bet jie tai padarė", - aiškino jis "BBC News Ukraine".

Beveik 400 kilometrų ilgio kanalas tradiciškai buvo padalytas į tris dalis.

Pirmoji dalis ėjo per Chersono sritį nuo Kachovkos užtvankos iki laikinos užtvankos netoli administracinės sienos su Krymu. Iš čia vandenį gaudavo Chersono ūkininkai, ir ši kanalo dalis nenustojo veikti po Krymo aneksijos.

Antroji dalis ėjo nuo šiaurinės sienos į centrinį Krymą, prieš kertant Salgiro upę. Trečioji dalis buvo nukreipta į rytinę pusiasalio dalį ir naudojama vandeniui iš kalnų į Kerčę, Feodosiją ir kitus pusiasalio rytuose esančius miestus tiekti.

Pasirodo, kad iš tiesų visus tuos metus buvo nenaudojama tik viena iš trijų kanalo dalių ir būtent ją pusiasalio valdžios institucijos turėjo skubiai suremontuoti.

Neaišku, kiek jiems pavyko tai padaryti iki galo, pastebi Jaciukas. Tačiau į pusiasalį teka vanduo, ir tai yra faktas.

Krymo administracijos vadovas Sergejus Aksenovas net ragina krymiečius netaupyti Dniepro vandens. Jis teigė, kad šiais metais Šiaurės Krymo kanalo vandens paėmimas žemės ūkio paskirties žemei laistyti bus nemokamas, o nuo kitų metų - apie 28 kapeikas už kubinį metrą.

Ukrainos aplinkos apsaugos inspekcijos duomenimis, rusai jau dabar iš kanalo ima vandenį milžinišku mastu - iki 50 kubinių metrų per sekundę, o žala, kurią Ukraina patiria dėl neteisėto vandens naudojimo, siekia daugiau kaip 32 milijonus grivinų per dieną.

Taigi, per 125 pilno karo dienas Rusija už vandenį, Ukrainos skaičiavimais, įsiskolino jau apie 4 mlrd. grivinų.

Tačiau valstybinės vandens agentūros vadovo pavaduotojas Igoris Gopčakas teigia, kad šie skaičiai yra labai apytiksliai.

Rusai neleidžia ukrainiečių darbuotojams dirbti prie hidrotechninių statinių, o ukrainiečiai vandens srautus gali stebėti tik naudodamiesi palydovinėmis nuotraukomis.

Pasak Gopčako, tikslių skaičiavimų nėra, o minėti skaičiai yra "pirštu į dangų".

Chersono ir Krymo problemos

Pasak profesoriaus A. Jaciuko, neteisėtas vandens ėmimas iš Dniepro Krymo poreikiams taip pat turi įtakos okupuoto Chersono regiono agrarinėms įmonėms.

Jis pabrėžia, kad drėkinimo sistema regione apėmė apie 300 tūkst. hektarų plotą ir labai priklausė nuo Šiaurės Krymo kanalo užpildymo.

Kai kuriose vietovėse vandens lygis jau gerokai nukrito.

"Tai gali sukelti nepaprastų padarinių - ekologinių, techninių ir žmogaus sukeltų", - prognozuoja A. Jaciukas.

Igoris Gopčakas atkreipia dėmesį į kitą problemą. Per mūšius buvo sugadinta Ukrainos ūkininkų drėkinimo įranga.

"Kiek žinau, vietos ūkininkai norėtų laistyti, tačiau laukuose stovėjusios laistymo mašinos sunaikintos. Dabar paprasčiausiai nėra ko laistyti", - sako jis.

Tačiau pati okupuota sala taip pat nukentėjo nuo nekontroliuojamo ir staigaus vandens tiekimo. Pavasaris ir vasaros pradžia Kryme buvo lietingi, todėl perpildyti rezervuarai, kurie, be to, buvo pripildyti, Ukrainos manymu, "pavogtu" vandeniu iš Dniepro upės.

Birželio 27 d. Krymo administracija buvo priversta paskelbti nepaprastąją padėtį Simferopolyje dėl liūčių ir kelių bei tiltų užtvindymo. Į Salgiro upę pradėtas leisti vanduo iš perpildyto Simferopolio rezervuaro.

Dėl kelias dienas trukusių liūčių miestas buvo užtvindytas

"Jie nebežinojo, ką daryti su šiuo vandeniu, nes vandens srautas Šiaurės Krymo kanalu turi būti reguliuojamas. Bet jie tai padarė tokiu barbarišku būdu, be to, gamta pridėjo dar daugiau...", - skundžiasi Ihoris Gopčakas.

Kartu Michailas Jaciukas įsitikinęs, kad Rusija naudoja kanalą "ne 100 %, o 150 %", nes kitos galimybės aprūpinti gyventojus ir įmones vandeniu nėra.

"Net ir pažeidžiant kanalų eksploatavimo taisykles, jie vis tiek tiekia vandenį", - sako ekspertas. - Taip ir bus, nes jie paprasčiausiai neturi kito pasirinkimo - nėra kitų vandens išteklių, kuriais galėtų aprūpinti gyventojus ir žemės ūkį.

Nesaugi hidroenergija

Rusijos karių dislokavimas Kachovkos hidroelektrinės teritorijoje kelia dar didesnę grėsmę Ukrainai nei Severo-Krymskio kanalo statinių užgrobimas.

Vasario 24 d. Kremliaus saugumo pajėgos taip pat perėmė Kachovskajos hidroelektrinės kontrolę. Tačiau elektrinę valdanti bendrovė "Ukrhydroenergo" kovo mėn. teigė, kad rusai vis dar leidžia ukrainiečių personalui dirbti elektrinėje ir atlikti būtinus techninius darbus.

Sergejus Chlanas, Chersono regioninės karinės administracijos vadovo patarėjas, teigia, kad Rusijos kariai smarkiai sustiprino pozicijas Naujosios Kachovkos rajone, kad išlaikytų pozicijas netoli hidroelektrinės.

"Nuo pirmos okupacijos dienos jie pradėjo statyti įtvirtinimus ne tik Naujojoje Kachovkoje, bet ir priešingoje Dniepro pusėje, netoli Kozatskojės kaimo, priešais Berislavo hidroelektrinės užtvanką", - sakė jis "BBC News Ukraine".

Naujojoje Kachovkoje rusai yra įsikūrę buvusio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinio dalinio teritorijoje. Per pastarąjį mėnesį Ukrainos kariai gerokai priartėjo prie šios teritorijos ir netoli Davydovo Brodo kaimo, esančio už 45 km nuo Kachovkos hidroelektrinės, sugebėjo įrengti priešakinį placdarmą.

Birželio 14 d., kaip pranešė Serhijus Chlanas, Ukrainos kariuomenė sviediniu pataikė į Rusijos šaudmenų ir įrangos sandėlį Naujojoje Kachovkoje.

Jei kuri nors pusė netyčia ar tyčia sugriaus Kachovkos hidroelektrinės užtvanką, perspėja A. Jaciukas, gali būti užtvindyti aplinkiniai kaimai ir net Chersonas.

"Bet tai nėra blogiausia. Blogiausia tai, kad dėl šios hidrodinaminės avarijos bus ištuštintas Kachovkos rezervuaras, todėl dešimtys gyvenviečių liks be geriamojo vandens tiekimo.

Dar blogiau, kad čia yra Zaporožės atominė elektrinė, ir jei nebus vandens išteklių jai aušinti, tai jau gresia planetos masto žmogaus sukelta katastrofa", - pažymi mokslininkas.

Šaltinis: BBC News