Diplomatija po griuvėsiais: Iranas siunčia signalus apie derybas, JAV tęsia karinę kampaniją

Nors Irano žvalgyba siunčia signalus apie pasirengimą deryboms, Vašingtono atsakas išlieka griežtas: laikas diplomatijai dar neatėjo.

Netiesioginiai pranešimai per trečiąsias šalis

Šaltinių teigimu, Irano žvalgyba per trečiąją šalį perdavė žinią CŽV, nurodydama, kad Teheranas būtų pasirengęs svarstyti derybų galimybę karui užbaigti. 

Tai pirmieji apčiuopiami ženklai, rodantys, kad triuškinantys smūgiai Irano karinei infrastruktūrai verčia šalies vadovybę ieškoti „išėjimo strategijos“.

Tačiau JAV pareigūnai šiuos pranešimus vertina skeptiškai. 

Pasak administracijos atstovų, šiuo metu jokios aktyvios derybos nevyksta, o gauti pasiūlymai kol kas netapo rimtų diskusijų pagrindu. 

Vietoj to, akcentuojama, kad operacija prieš Irano raketų programą ir branduolinius ambicijų objektus tik intensyvėja.

JAV pozicija: „Mes tik pradedame“

Gynybos sekretorius Pete Hegseth trečiadienį aiškiai davė suprasti, kad JAV ir Izraelio jungtinė operacija dar nepasiekė savo kulminacijos. 

„Mes tik pradedame“, – rėžė jis brifingo metu, pabrėždamas siekį galutinai susilpninti Teherano galimybes kelti grėsmę regionui.

Prezidentas Donaldas Trumpas taip pat demonstravo dviprasmišką, bet griežtą laikyseną. Nors dar sekmadienį jis užsiminė apie galimą pokalbį su naujaisiais Irano lyderiais, vėliau savo poziciją sugriežtino teigdamas, kad dabar kalbėtis jau gali būti „per vėlu“.

Irano vadovybės krizė ir Izraelio ultimatumai

Situaciją dar labiau komplikuoja faktas, kad Iranas išgyvena didžiausią lyderystės krizę per kelis dešimtmečius. 

Po savaitgalį mirusio aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei mirties šalis liko be aiškaus politinio stuburo.

Retėjančios gretos: Trumpas atvirai pripažino, kad daugelis pareigūnų, su kuriais būtų buvę galima kalbėtis, yra mirę po Izraelio atakų.

Mirtinas perspėjimas: Izraelio gynybos ministras Israel Katz pareiškė, kad bet kuris naujai paskirtas lyderis, ketinantis tęsti agresyvią politiką, taps „aiškiu naikinimo tikslu“.

Ateities perspektyvos: sąlygos taikai

Nepaisant viešo neigimo, užkulisiuose svarstoma, kokiomis sąlygomis karas galėtų baigtis. JAV reikalavimai išlieka nekintantys:

• Visiškas branduolinės programos nutraukimas.
• Raketų programos likvidavimas.
• Paramos nutraukimas regioninėms karinėms grupuotėms.

Kol kas Iranas oficialiai teigia, kad jokių žinučių nesiunčia ir koncentruojasi tik į gynybą. 

Tačiau augantis spaudimas ir griūvanti šalies hierarchija rodo, kad galiausiai Teheranui teks priimti sprendimą: visiška izoliacija ir sunaikinimas arba kapituliacija prie derybų stalo.

Šis konfliktas pasiekė tašką, kuriame karinė jėga naudojama kaip pagrindinis derybinis svertas. JAV ir Izraelis siekia maksimaliai susilpninti Iraną prieš sėdant prie bet kokių derybų stalo, o Teherano siunčiami signalai gali būti bandymas laimėti laiko persigrupavimui po aukščiausiojo lyderio mirties.

Šaltinis: cnn.com / Kevin Liptak: Irano žvalgyba siunčia signalus JAV, kol Izraelis tęsia smūgius