Donaldas Trampas naudotų karius riaušių slopinimui

D.Trampo sąjungininkai dirba prie dokumentų, kurie politikui suteiktų teisinį pagrindą, rengimo. 

Viešai jie kalbėjo apie kariuomenę nelegalios imigracijos kontekste, tačiau privačiai, kaip pranešė NYT, remdamasis elektroniniu laišku iš grupės, glaudžiai susijusios su D.Trampu, jie aptarė galimybę panaudoti kariuomenę norint sustabdyti per protestus kylančius masinius neramumus.

Per pirmąją kadenciją D.Trampas kritikavo savo patarėjus ir vadino juos nevykėliais, nes jie nepritarė idėjai panaudoti federalines kariuomenes masinių protestų, kilusių dėl recidyvisto Džordžo Floido (George Floyd) mirties 2020 m. gegužę, slopinimui. 

Politikas ne kartą kėlė idėją panaudoti kariuomenę pasienio valstijų saugumui užtikrinti ir, pasak buvusių padėjėjų, siūlė šaudyti į kojas agresyviausiems protestuotojams bei nelegaliems migrantams.

NYT pažymi, kad JAV vadovai gali dislokuoti Nacionalinę gvardiją neramumų ar nelaimių atveju, tačiau 1878 m. priimtas „Posse Comitatus" įstatymas riboja kariuomenės galią kištis į teisėsaugos reikalus. Jie negali veikti šalies viduje be Kongreso leidimo.

Išimtis numato 1807 m. Sukilimo aktas, leidžiantis prezidentui tam tikrais atvejais pasitelkti karius, kad nuslopintų riaušes ar maištus. 

Pastarąjį kartą šis įstatymas buvo naudojamas 1992 m., kai Džordo Bušo (George Bush) nurodymu kariai buvo permesti į Los Andželą. 

Riaušės ten prasidėjo po to, kai teismas išteisino keturis baltaodžius policijos pareigūnus, sumušusius juodaodį vairuotoją Rodnį Kingą (Rodney Kingą) jo sulaikymo metu. Tuomet žuvo 63 žmonės.

Per dabartinę rinkimų kampaniją D.Trampas patikino, kad jei grįžtų į Baltuosius rūmus, prireikus išsiųstų karius be jokių vietos valdžios institucijų įsikišimo prašymų. 

2023 m. Ajovoje vykusiame mitinge jis žadėjo panaudoti federalines pajėgas, kad išvalytų Niujorką, Čikagą, Los Andželą ir San Franciską nuo nusikalstamumo ir, priminęs, kad visur vadovauja demokratai, vadino juos nusikaltėlių irštvomis.