Donaldas Trumpas grenlandų požiūrį į Daniją pakeitė 180 laipsnių

Jei iki Donaldo Trumpo grasinimų perimti didžiausią pasaulyje salą didesnė dalis grenlandų pasisakė už nepriklausomybę nuo Danijos, tai pastarosiomis dienomis taip linkę manyti vos keli procentai.

„Dešimt metų dirbant su danais ir trečius metus su grenlandais, kurių dauguma vietos inuitai, susiklosto betarpiški santykiai, pažįsti žmones, jų gyvenimo būdą, mąstymą, požiūrį, gali atvirai diskutuoti net jautriausiais klausimais, – pasakoja Žydrūnas Andruška, statybų projektus Danijoje, Farerų salose ir Grenlandijoje bei Norvegijoje įgyvendinančios bendrovės „Litpersona“ vadovas. – Šią savaitę bendraudamas su vietos statybų darbuotojais, savivaldybių ir kitų valdžios institucijų specialistais, verslininkais išgirdau gana vienareikšmišką požiūrį – pritariančių JAV prezidento grasinimams perimti salą neteko sutikti.“

JAV vertinama blogiau nei Danija

Pasak jo, laisvę ir ryšį su gamta branginantys inuitai ypač nepatenkinti D. Trumpo ketinimais, tvyro nežinomybės ir tam tikros baimės atmosfera.

„Galėčiau tai palyginti su Lietuva 2022 m. vasarį, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje. Vietos gyventojai prilipę prie televizorių gaudo kiekvieną žinią, – po pokalbių su vietos gyventojais mintimis dalinasi „Litpersonos“ vadovas. – Visi, su kuriais kalbėjausi, planavo ryt, šeštadienį, eiti į mitingą ir pareikšti savo nuomonę prieš D. Trumpo ketinimus. Beje, jie tiki, kad juos gins ne tik Danija, kitos Skandinavijos šalys, bet ir Europos valstybės.“

Ž.Andruška primena, kad grenlandai jaučia nuoskaudas dėl Danijos šioje saloje vykdytos ilgalaikės kolonijinės politikos, primestos kultūros ir vykdytos asimiliacijos – inuitų vaikų siuntimo į Daniją, taip pat Daniją kaltina dėl tvyrančių socialinių problemų – alkoholizmo, savižudybių, nedarbo, taikytos prievartinės kontracepcijos inuitų moterims ir kt. Tačiau okupacinės grėsmės akivaizdoje inutitai beveik vieningai renkasi toliau būti drauge su Danija ir atmeta galimą priklausymą JAV.

„Kalbantis su vietos gyventojais girdi, kad D. Trumpas jų požiūrį į Daniją pakeitė 180 laipsnių – neteko išgirsti nei vienos nuomonės, kad inutias mielai sutiktų nutraukti ryšius su Danija ir rinktųsi priklausyti JAV“, – teigia Ž. Andruška.

Verslininkai dar griežtesni, bet mato puikių perspektyvų

Dar griežtesnį požiūrį dėl JAV ketinimų išsakė Grenlandijoje dirbantys verslininkai.

„Apibendrindamas šiandienos pokalbius su verslininkais galiu pacituoti vieną jų, kurio mintis apie požiūrį į D. Trumpą kartojo ir kiti: „Nekenčiame šio vyruko“. 

Tarp verslininkų vyrauja nuomonė, kad labai maža tikimybė, jog įvyks karinis konfliktas. 

Daugelis mano, kad Vašingtone nugalės racionalus protas ir neleis įgyvendinti karinių grasinimų“, – Grenlandijos verslininkų požiūrį perteikia Ž. Andruška.

Pasak jo, verslininkai šioje šiandien įtemptoje geopolitinėje situacijoje mato ir tam tikrų prošvaisčių. Tarp jų vyrauja nuomonė, kad vienaip ar kitaip Grenlandijoje pokyčiai įvyks ir gana greitai, net, tikimasi, šiais metais. 

Jau dabar į salą atvyko papildomų Danijos ir kitų Europos valstybių, priklausančių NATO blokui, karių. O netolimoje ateityje, tikimasi, karinė infrastruktūra bus gerokai išplėtota: statomos naujos bazės nuolatiniam karių dislokavimui, namai, o su kariais atvyks ir jų šeimos, tad reikės gyvenamųjų namų, darželių, mokyklų, įvairių infrastruktūros objektų.

Ruošiasi didelėms permainoms

„Grenlandija ir iki šio konflikto sulaukė rimtų Danijos investicijų. Pavyzdžiui, „Litpersonos“ specialistai pernai atliko statybos darbų už daugiau kaip 3,3 mln. Eur – tai 41% daugiau nei 2024 m. 

Matyt, tarp Lietuvos bendrovių esame didžiausi paslaugų eksportuotojai į šią salą. Šiemet patvirtintų užsakymų jau turime už daugiau kaip 6 mln. Eur, nors jie gauti pernai ir niekaip nesusiję su karinių objektų plėtra. 

Taigi, šiemet savo statybininkų kolektyvą jau suplanavome didinti du kartus ir, panašu, iki metų galo turėsime galimybę Grenlandijoje įdarbinti dar daugiau įvairių statybinių specialybių profesionalų iš Lietuvos“, – optimistiškai nusiteikęs „Litpersonos“ vadovas.

Pernai Danijoje, Farerų salose, Grenlandijoje ir Norvegijoje „Litpersona“ buvo įdarbinusi per 100 statybininkų iš Lietuvos. 

Šiose šalyse pernai atlikta darbų už daugiau kaip 8,2 mln. Eur – 59% daugiau nei 2024 m. Lietuvos specialistai 57.000 gyventojų turinčioje Grenlandijoje stato gyvenamuosius namus, viešbučius, prekybos centrus, ligoninę, studentų bendrabučius ir kitus objektus.

„Tarp Grenlandijos verslininkų, kurie tikrai brangina nepriklausomybę, vyrauja gana realistiškas ir pragmatiškas požiūris, kad maža tauta sunkiai gali pasipriešinti JAV geopolitiniams interesams. 

Tačiau netikima, kad šis konfliktas taps kariniu. Jie teigia: „Jei negalime to pakeisti, turime prisitaikyti ir gauti ekonominės naudos“. 

Todėl Grenlandijos rinka bet kokiu atveju ruošiasi didelėms permainoms, o mes – kartu su ja“, – įspūdžiais iš Grenlandijos dalinasi ‚Litpersonos“ vadovas.