Donaldas Trumpas pareikalavo, kad Taivanas sumokėtų JAV už gynybą nuo Kinijos

Pasak D. Trumpo, salų valstybė galėtų pati atsakyti Kinijai ir agresyviau ginti savo interesus, tačiau to daryti nenori, nes baiminasi prarasti mikroschemų gamyklas.

D. Trumpas taip pat apkaltino Taivaną perėmus „beveik 100 proc.“ JAV puslaidininkių pramonės.

Jis sakė, kad šalis priversta investuoti milijardus į mikroschemų gamybą, o sala nuolat turtėja.

Atsižvelgdamas į tai, jis išreiškė nusistebėjimą, kodėl Vašingtonas nemokamai padeda Taipėjui.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į praktinius Taivano gynybos sunkumus, nes sala yra kitoje Žemės rutulio pusėje - 9 500 mylių (daugiau nei 15 000 kilometrų) nuo JAV ir tik 68 mylios (110 kilometrų) nuo Kinijos.

Taivane pagaminama daugiau kaip 90 proc. pažangiausių pasaulio lustų, kurie naudojami įvairiose technologijose - nuo dirbtinio intelekto iki karinės įrangos.

Daugiausia produktų gamina „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co Ltd“ (TSMC), pagrindinis „Apple“ ir „Nvidia“ tiekėjas.

Po D. Trumpo pareiškimų bendrovės akcijos atpigo beveik 2,4 proc. TSMC turi tris gamyklas JAV Arizonos valstijoje, kurių statyba kainavo 65 mlrd. dolerių, ir kitas gamyklas užsienyje.

Jei Kinija įvestų Taivano blokadą arba pradėtų prieš jį karinius veiksmus, pasaulio ekonomikai būtų padaryta 10 trilijonų JAV dolerių žala.

Atsakydamas į D. Trumpo pastabas, Taivano premjeras Jo Juntai pareiškė, kad sala „nuolat didina savo gynybos biudžetą, taip parodydama savo atsakomybę tarptautinei bendruomenei“.

Jis priminė, kad pastaraisiais metais valdžios institucijos nuolat didino karines išlaidas, taip pat buvo atkurtas šaukimas į kariuomenę vyrams.

"Esame pasirengę prisiimti daugiau atsakomybės.

Mes ginamės ir užtikriname savo saugumą“, - pridūrė jis. Jo taip pat pabrėžė, kad Taivanas ir JAV palaiko gerus santykius, nepaisant to, kad nėra oficialių diplomatinių ryšių.

Vašingtonas nepripažįsta Taipėjaus nepriklausomybės, tačiau yra svarbiausias Taivano saugumo partneris ir nepritaria prievartiniam salos prijungimui prie Kinijos.

Savo ruožtu Taivanas aktyviai perka amerikietiškus ginklus - iki šiol tokių tiekimų portfelis siekė 19 mlrd. JAV dolerių.

Birželio mėnesį Valstybės departamentas patvirtino raketų ir bepiločių lėktuvų pardavimą salai už 360 mln. dolerių.

Kinija laiko Taivaną savo provincija ir bet kokią išorinę paramą regiono valdžios institucijoms, įskaitant užsienio delegacijų vizitus, laiko suvereniteto pažeidimu.

Savo ruožtu Taipėjus kategoriškai atmeta „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelį, kurį Pekinas propaguoja nuo devintojo dešimtmečio.

Taivanas atsiskyrė nuo Kinijos po pilietinio karo tarp Kuomintango partijos nacionalinės vyriausybės, kuriai vadovavo Čiang Kaishi, ir Komunistų partijos pajėgų, kurioms vadovavo Mao Dzedongas.

1949 m. pralaimėjęs Čiang Kaishi su 1,5 mln. šalininkų pabėgo į salą.

Kinijos nacionalinės gynybos strategijoje yra nuostata, leidžianti Taivano klausimą spręsti jėga, jei nebus pažangos taikaus susivienijimo pastangose. Tiksliau, jos būtų galima imtis, jei įsikištų išorės pajėgos ir salos nepriklausomybės šalininkai.​

D. Trumpas: „Sakiau Putinui, kad jis niekada neitų į Ukrainą“

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas pareiškė, kad jam vadovaujant „mums niekada negrėstų karas“ ir jis neleistų Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui pradėti karo prieš Ukrainą.

Tai jis pareiškė interviu agentūrai „Bloomberg“.

D. Trumpas jame dar kartą pasigyrė gerais santykiais su V. Putinu. „Mes su Putinu labai gerai sutarėme, mūsų santykiai labai geri.

Mums niekada negrėsė karo pavojus. Jis niekada nebūtų įsiveržęs į Ukrainą. Sakiau, kad niekada, niekada neitų į Ukrainą“, – sakė buvęs JAV prezidentas.

Pasak D. Trumpo, dabartinė saugumo padėtis pasaulyje „gali baigtis Trečiuoju pasauliniu karu“. Dėl to jis kaltino savo varžovą rinkimuose, dabartinį prezidentą Joe Bideną.

„Mes neturėjome jokio karo. Jokio karo, išskyrus su ISIS („Islamo valstybe“ – red.).

Aš juos pribaigiau per labai trumpą laiką. Man sakė, kad tai užtruks penkerius metus, man beveik neprireikė laiko, mes juos nušlavėme... Rusija neužėmė jokios žemės“, – pabrėžė D. Trumpas.

Kartu D. Trumpas pažymėjo, kad svarsto galimybę sušvelninti sankcijas Rusijai, nes jis nėra tokių apribojimų šalininkas.

Jis taip pat pareiškė, kad jei JAV vadovybė būtų „protinga“, tokios šalys kaip Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja nebūtų JAV priešininkės.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, leidinys „Politico“, remdamasis ekspertais, kalbėjusiais su anonimiškumo sąlyga, rašė, kad D. Trumpas derasi su V. Putinu dėl to, kiek Ukrainos teritorijos „gali pasilikti“ Rusija.

D. Trumpas užsiminė apie galimą sankcijų sušvelninimą Rusijai ir V. Putinui

Anot jo, apribojimai akimirksniu atstumia „visus, kurie prisiartina prie mūsų“.

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas pareiškė, kad jis nėra apribojimų šalininkas, komentuodamas galimybę sušvelninti sankcijas Rusijai.

Duodamas interviu „Bloomberg“ D. Trumpas buvo paklaustas, ar jo tikėtinas „susitarimas“ užbaigti karą Ukrainoje apims sankcijų Rusijai ir diktatoriui Vladimirui Putinui švelninimą. Politikas į tai atsakė sakydamas, kad jam sankcijos nepatinka.

„Sankcijomis mes atstumiame visus, kas prie mūsų prisiartina. Todėl man sankcijos nepatinka. Maniau, kad jos buvo labai naudingos Iranui, bet su Iranu man net nereikėjo sankcijų“, – teigė jis.

D. Trumpas apie sankcijas Rusijai: man nepatinka sankcijos, visus stumiame nuo savęs

Paklaustas, ar sankcijų Rusijai sušvelninimas būtų galimo taikos plano dalis, respublikonų kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas liepos antradienį paskelbtame interviu agentūrai „Bloomberg“ atsakė, kad jam „nepatinka sankcijos“.

Kaip dažnai būna su D.Trumpu, jis tiesiogiai neatsakė į klausimą apie galimą sankcijų sušvelninimą, o kalbėjo šia tema apskritai.

„Taigi tai, ką mes darome su sankcijomis, yra tai, kad mes verčiame visus nuo mūsų atsitraukti. Taigi man sankcijos nepatinka“, – sakė D.Trumpas.

„Man jos buvo labai naudingos su Iranu, bet su Iranu man sankcijų net ne tiek ir reikėjo. Tai pasakiau Kinijai, ir Rusija yra panašioje padėtyje“, – pridūrė jis.

D.Trumpas ne kartą žadėjo, kad jei bus išrinktas, per 24 valandas nutrauks plataus masto Rusijos karą prieš Ukrainą, tačiau viešai nedetalizavo, kaip ketina tai padaryti. Pranešama, kad vienas iš planų yra remti okupuotų Ukrainos teritorijų perdavimą Rusijai.

Manoma, kad senatorius J. D. Vance'as, kuris buvo išrinktas D.Trumpo kandidatu į viceprezidentus, yra dar atviresnis JAV paramos Ukrainai priešininkas ir atvirai pritarė teritorinėms nuolaidoms kaip galimo taikos susitarimo daliai.

Tada buvęs prezidentas greitai perėjo prie prezidento Joe Bideno peikimo ir pateikė ilgą, vingiuotą atsakymą apie muitus ir ekonominius santykius su Kinija.

Birželio mėnesį Rusijos lyderis Vladimiras Putinas išdėstė savo paliaubų sąlygas, tarp kurių buvo Ukrainos kariuomenės išvedimas iš Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporožės sričių, Ukrainos NATO ambicijų nutraukimas ir Vakarų sankcijų Rusijai nutraukimas.

D.Trumpas, būdamas prezidentu, kartais nesiryždavo įvesti sankcijų Rusijai, motyvuodamas noru pagerinti santykius su šia šalimi.

Tačiau jo retorika dažnai nesutapdavo su administracijos veiksmais, kuri jam einant pareigas įvedė dešimtis sankcijų paketų.

Parengta pagal užsienio spaudą