Du aukščiausio lygio "Baltika" vadovai buvo sulaikyti įtariant, kad perleido teises į bendrovės prekės ženklus "Carlsberg"

Jie buvo įtariami perleidę teises į bendrovės prekės ženklus "Baltikos" savininkei, Danijos "Carlsberg Group", praneša "Fontanka".

Kitam įtariamajam pavyko išvykti iš Rusijos.

Buvo iškelta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo itin stambiu mastu (Baudžiamojo kodekso 159 straipsnio 4 dalis).

Maksimali bausmė už šį nusikaltimą - 10 metų laisvės atėmimo.

Šių metų birželį prezidentas Vladimiras Putinas perdavė "Baltiką" laikinai valdyti Federalinei turto valdymo agentūrai.

Po to bendrovei vadovavo jos įkūrėjas Taimurazas Bollojevas, o "Carlsberg Group", ketinusi parduoti verslą ir pasitraukti iš Rusijos, neteko šio turto kontrolės.

Tyrimo duomenimis, "Baltikos" vadovai dar prieš faktinį bendrovės nacionalizavimą perleido su "Carlsberg" susijusioms užsienio įmonėms teises 40 metų nuomoti rusiškus alaus daryklos prekės ženklus.

Be to, dokumentai dėl paskutinio prekės ženklo - "Žatecký Gus" - buvo parengti atgaline data, po V. Putino dekreto, teigia "Fontanka" šaltinis.

Tyrimo metu žala įvertinta 100 mln. rublių.

Spalio mėn. "Carlsberg" nutraukė licencines sutartis su "Baltika", kad ji negalėtų gaminti ir parduoti jokių grupės produktų, įskaitant tarptautinius ir regioninius prekės ženklus.

Carlsberg" teigė, kad taip reagavo į tai, jog turto kontrolė perduota Rusijos valdžios institucijoms.

"Baltika" nusprendė kreiptis į teismą.

Spalio 19 d. Sankt Peterburgo ir Leningrado srities arbitražo teismas laikinai uždraudė "Rospatent" nutraukti bendrovės teises į "Tuborg", "Holsten", "Kronenbourg" ir "Seth & Riley's Garage" prekės ženklus.

Bendrovės "Baltika" prašymu byla bus nagrinėjama uždaru režimu, nes jos medžiagoje yra komercinių paslapčių.

Spalio pabaigoje "Carlsberg" generalinis direktorius Jacobas Aarupas-Andersenas apkaltino Rusijos valdžios institucijas verslo vagyste ir pareiškė, kad nesutiks sudaryti su Maskva susitarimo, kuris įteisintų turto konfiskavimą. 

Laikraščio "Financial Times" šaltiniai pažymėjo, kad sprendimas perduoti "Baltiką" valdyti iš išorės ir pakeisti vadovą sukėlė šoką net Užsienio investicijų komisijos, išduodančios leidimus parduoti užsienio įmones, pareigūnams.

Laikraščio pašnekovų teigimu, tokiu scenarijumi labiausiai domėjosi V. Putinui artimas milijardierius Jurijus Kovalčiukas.

2022 m. "Baltikos" pelnas padvigubėjo iki 10 mlrd. rublių, todėl daug kas Rusijoje norėjo gauti šią įmonę, o jo ryšiai su prezidentu leido Kovalčiukui laimėti šias "lenktynes", teigė šaltiniai.