Ekspertai spėlioja, kaip galėjo atrodyti paskutinė Egipto faraonė Kleopatra

Jos veidas įamžintas keliuose senovės pasaulio artefaktuose, įskaitant monetas ir bareljefus.

Bene garsiausias jos atvaizdas - Denderos šventykloje Egipte esantis reljefas, kuriame ji pavaizduota šalia savo sūnaus Cezariono.

Tačiau, nepaisant šių senovinių atvaizdų, iš tikrųjų labai mažai žinome, kaip atrodė galingiausia senovės pasaulio moteris.

Pastaraisiais metais daugiausia ginčų kilo dėl to, kokios spalvos buvo Kleopatros oda, rašo "Live Science".

Ekspertų teigimu, archeologiniai įrodymai nepalieka mums daug užuominų. Jos kūnas taip ir nebuvo rastas, o tuo metu darytos nuotraukos tikriausiai neturėjo tiksliai atspindėti jos fizinių bruožų.

"Mes tiesiog neturime senovės pasaulio įrodymų, kurie rodytų Kleopatros odos atspalvį", - "Live Science" sakė Prudence Jones, klasikinių ir bendrųjų humanitarinių mokslų profesorė iš Montclair valstijos universiteto.

Be to, mūsų įsivaizdavimas apie odos spalvą kaip "baltą" ar "juodą" būtų buvęs svetimas tuo metu gyvenusiems senovės žmonėms.

Kleopatra VII valdė maždaug 51-30 m. pr. m. e. ir buvo paskutinė Ptolemėjų dinastijos, valdžiusios Egiptą beveik 300 metų, valdovė.

Kai į Egiptą atvyko Julijus Cezaris, ji susilaukė nuo jo sūnaus Cezariono.

Vėliau ji užmezgė romaną su Marku Antonijumi, jiems gimė trys vaikai. Oktaviano pajėgoms 30 m. pr. m. e. užkariavus Egiptą, ji nusižudė.

Masyvus Kleopatros ir jos sūnaus Cezariono bareljefas puošia pietinę Hatoro šventyklos sieną, Dendera, Egiptas / nuotr. flickr.com/cmichel67

Kokios spalvos buvo Kleopatros oda

Šiandien prieinamų artefaktų yra nedaug. Tarp jų - kaldintos monetos, rastos Taposiris Magna vietovėje Egipte.

Yra kelios statulos, galinčios vaizduoti Kleopatrą VII, kurios šiuo metu saugomos muziejuose, išsibarsčiusiuose po visą pasaulį. Tačiau šių statulų kilmė nežinoma, o ar jos iš tikrųjų vaizduoja Kleopatrą VII, ginčytina.

Šie artefaktai ir Denderos bareljefas mažai ką pasako apie tai, kaip atrodė Egipto karalienė.

Andrew Kenrickas, Jungtinės Karalystės Rytų Anglijos universiteto (University of East Anglia) vizituojantis mokslinis bendradarbis, sakė, kad senovės autoriai paprastai neaptarinėjo, kaip atrodė senovės figūros.

Jis taip pat pažymėjo, kad senovinės statulos gali būti klaidinančios. "Skulptūros ir statulos turėjo būti įvairių figūros aspektų projekcijos, o ne tikras panašumas", - sakė A. Kenrickas "Live Science".

Pavyzdžiui, skulptūra gali vaizduoti valdovą raumeningesnį, nei jis yra iš tikrųjų.

Be to, nežinome Kleopatros motinos ar močiutės iš tėvo pusės tapatybės, pažymėjo Kenrickas, o tai reiškia, kad Kleopatra galėjo būti afrikietiškos kilmės.

"Žinome tik tiek, kad Kleopatros tėvas buvo graikas ir ji save laikė graike, nors, kai jai tai buvo politiškai naudinga, ji prisistatydavo esanti egiptietė", - sakė Kenrickas.

Ptolemėjai kartais tuokdavosi savo šeimoje, o Kleopatra VII buvo ištekėjusi už savo brolio Ptolemėjo XIV, kol šis 44 m. pr. m. e. buvo nužudytas.

Tačiau buvęs Egipto antikvarinių vertybių ministras Zahi Hawassas mano, kad jos graikiška kilmė aiškiai rodo vieną atsakymą.

"Kleopatra nebuvo juodaodė. Kaip gerai užfiksuota istorijoje, ji buvo Makedonijos graikų generolo, Aleksandro Didžiojo amžininko, palikuonė. Jos pirmoji kalba buvo graikų, o šiuolaikiniai biustai ir portretai aiškiai vaizduoja ją baltaodę", - įsitikinęs Hawassas.

Ar skeleto liekanos gali atskleisti, kaip atrodė Kleopatra?

2009 m. BBC parodė dokumentinį filmą "Kleopatra: žudikės portretas" ("Cleopatra: Portrait of a Murderer"), kuriame filmo kūrėjai kalbėjosi su mokslininkais, tyrinėjančiais skeleto palaikus, rastus 1926 m. kapavietėje Efese, dabartinėje Turkijoje.

Tyrėjai manė, kad kaulai priklausė Arsinojai IV, Kleopatros seseriai, kuri buvo nužudyta Marko Antonijaus įsakymu 41 m. prieš Kristų.

Senoviniai dokumentai rodo, kad Kleopatra skatino šią žmogžudystę, bijodama, kad Arsinoe bandys užimti jos sostą.

Nors kaukolė buvo prarasta per Antrąjį pasaulinį karą, komanda, remdamasi senomis nuotraukomis ir piešiniais, kaukolę rekonstravo ir išanalizavo bei nustatė kaukolės bruožų, leidžiančių manyti, kad Arsinoe IV motina buvo afrikietiškos kilmės.

"Atstumas nuo kaktos iki pakaušio yra didelis, palyginti su bendru kaukolės aukščiu, o tai dažnai pastebima tam tikrose populiacijose, kurių viena yra senovės egiptiečiai, o kita - juodaodžių afrikiečių grupės.

Tai gali reikšti, kad Arsinoe IV buvo mišrios kilmės", - dokumentiniame filme sakė Liverpulio universiteto antropologijos profesorė Caroline Wilkinson.

Mokslininkai pažymėjo, kad darant prielaidą, jog Arsinoe IV buvo pačios Kleopatros sesuo, tai gali reikšti, kad karalienė galėjo būti iš dalies afrikietiškos kilmės.

Tačiau moksliniuose žurnaluose nerasta jokių publikuotų tyrimų, kuriuose būtų išsamiai aprašytos šios rekonstrukcijos.

O 2021 m. žurnale "Journal of Forensic Science" paskelbtame tyrime nustatyta, kad kai teismo antropologai bandė įvertinti 251 JAV "mišrios" kilmės žmonių kaukolių kilmę, jie klydo 80 proc. atvejų.

Mokslininkai "Live Science" komentaruose pažymėjo, kad jie arba nežinojo apie šiuos teiginius, arba atsargiai vertino išvadas.

Ohajo valstijos universiteto profesorius emeritas Duanas Rolleris (Duane Roller) teigė, kad Kleopatra ir Arsinoe galėjo turėti skirtingas motinas.

Senovės rašytojas Strabonas (63 m. pr. Kr. - 24 m. po Kr.), gyvenęs Aleksandrijoje, rašė, kad Kleopatros tėvas Ptolemėjas XII turėjo vaikų ne nuo vienos motinos.

"Taigi neturime jokio supratimo, kas buvo Kleopatros ir Arsinoe motina ir net ar tai buvo tas pats asmuo", - sakė Rolleris "Live Science".

Cezario, atiduodančio Kleopatrai Egipto sostą, paveikslas, kurį nutapė Pietro da Cortona, 1637 m. / flickr.com/mharrsch nuotr.

Odos spalva senovės pasaulyje

Kad ir kokia būtų buvusi Kleopatros odos spalva, "baltumo" ar "juodumo" sąvoka šiuolaikine prasme senovės žmonėms būtų buvusi svetima.

"Jiems tai tiesiog nerūpėjo taip, kaip šiuolaikiniams ir moderniems žmonėms. Tai neturėjo nieko bendra su jais ir jų pasaulėžiūra, tai neturėjo jokios reikšmės jų požiūriui į Kleopatrą.

Jiems labiau rūpėjo tai, kad ji buvo egiptietė, makedonė, moteris ir t. t.", - "Live Science" sakė Glazgo universiteto Klasikinių humanitarinių mokslų mokyklos lektorė Jane Draycott.

Tai nereiškia, kad kai kurie senovės žmonės nepastebėjo skirtumų tarp kultūrinių grupių, pridūrė J. Draycott.

"Romėnai aptarinėjo baltus šviesiaplaukius ir raudonplaukius žmones iš Šiaurės Europos ir tamsiaodžius žmones iš Afrikos ir matė, kad abi grupės skiriasi nuo jų pačių", - sakė G. Draycott.

Pasak jos, romėnai save laikė turinčiais ne baltą, o rudą ar alyvuogių odą. Tokią išvadą galima daryti iš to, kad romėnai nevadino savęs baltaodžiais, o taip apibūdino žmones iš Šiaurės Europos.

Andrew Kenrickas pažymėjo, kad graikai taip pat nebūtų laikę savęs baltaodžiais. "Graikų nereikėtų tapatinti su baltaisiais, nes graikai ir romėnai tikrai nelaikė savęs baltaisiais", - sakė jis.

Galiausiai Kleopatros odos spalva iš tiesų nėra svarbi.

"Kleopatros odos spalva neturi nieko bendra su jos pasiekimais, o jie milžiniški, - sakė Duanas Roleris.

YouTube ekrano nuotr.