Erdoganas zonduos Putiną dėl Ukrainos ir Sirijos

Turkijos lyderis išskris į antrąsias per vos 17 dienų derybas su V. Putinu, jo pozicijos stiprios po diplomatinės sėkmės atnaujinti Ukrainos grūdų išvežimą per Juodąją jūrą. Tačiau esama ir įtampos.

Praėjusį mėnesį Teherane V. Putinas pasakė R. T. Erdoganui, kad Rusija ir toliau nepritaria bet kokiam naujam puolimui, kurį Turkija galimai planuoja prieš kurdų kovotojus Šiaurės Sirijoje.

Analitikai mano, kad šios įtampos yra dalis „konkurencinio bendradarbiavimo“, pastaruosius 20 metų būdingo dviejų lyderių santykiams.

„Rusijos karas su Ukraina atkūrė Turkijos, kaip svarbios geopolitinės veikėjos, įvaizdį ir suteikė R. T. Erdoganui daugiau matomumo nei bet kada per pastaruosius kelerius metus, - mano Europos Užsienio santykių tarybos bendradarbė Asli Aydintasbas.

- Dauguma turkų palaiko savo šalies siekį išlaikyti pusiausvyrą ir beveik neutralumą Vakarų ir Rusijos atžvilgiu“.

Derybos dėl paliaubų NATO narės Turkijos pastangos išlikti neutralia Maskvos istorinės priešpriešos su Vakarais dėl Ukrainos akivaizdoje pradeda duoti vaisių.

Po mėnesius trukusių Turkijos pastangų praėjusį mėnesį Maskva ir Kyjivas Stambule pasirašė Jungtinių Tautų remiamą susitarimą atnaujinti grūdų tiekimą iš Ukrainos uostų. Iš Ukrainos su grūdų kroviniu jau išplaukė keturi laivai.

Turkija nori paversti šią sėkmę V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybomis dėl paliaubų Stambule.
„Aptarėme, ar susitarimas dėl grūdų galėtų būti proga tvarioms paliauboms“, – trečiadienį Azijoje po derybų su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

Šias pastangas apsunkina R. T. Erdogano kartojami grasinimai pradėti naują karinę operaciją Sirijoje – šioje šalyje susiduria Rusijos ir Turkijos interesai. Rusijos kariuomenė padėjo Sirijos prezidentui Basharui Al Assadui išgyventi dešimtmetį trunkantį Turkijos remiamų grupuočių maištą.

Tačiau R. T. Erdoganas grasina įsiveržti į Šiaurės Siriją, išplėsti esamą buferinę zoną ir išstumti kurdų grupuotes, kurias jis sieja su „teroristais“, kariaujančiais prieš Turkijos valstybę.

Teherane V. Putinas sakė Rusijos žiniasklaidai, kad vis dar turi „tam tikrų nesutarimų“ su R. T. Erdoganu dėl Sirijos.

„Labiausiai tikėtina, kad (penktadienio) susitikimas susijęs su galimu įsiveržimu į Siriją, kuriam Turkija negavo nei Rusijos, nei Irano pritarimo“, – sakė užsienio reikalų analitikas Soli Ozelis iš Stambulo Haso universiteto. „Rusija turėtų mainais ką nors gauti “, – pridūrė jis.

Žaidimas laukimu

Kai kurios Turkijos žiniasklaida priemonės spėja, kad V. Putinas iš tikrųjų nori bepiločių orlaivių.

Turkija tiekia Kyjivui mirtinus „Bayraktar“ orlaivius, kurie pasirodė labai veiksmingi naikinant Rusijos šarvuotas vilkstines Ukrainos karo zonoje.

JAV pareigūnai teigia, kad Rusijos komanda lankėsi Irane, siekdama įsigyti šimtus bepiločių orlaivių savo pajėgoms, kariaujančioms Ukrainoje. R. T. Erdoganas padidino intrigą, pasakęs savo kabinetui, kad

Teherane V. Putinas prašė jo pradėti „Bayraktar“ dronų pardavimą Rusijai.

Vienas aukšto rango Turkijos pareigūnas vėliau sakė, kad tokį pasiūlymą R. T. Erdoganas interpretavo kaip pokštą.

Tačiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atrodo, patikėjo šia idėja. „Karinis ir technologinis bendradarbiavimas visada yra dviejų šalių darbotvarkėje“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.

Pasak kai kurių analitikų, R. T. Erdogano vizitą V. Putinas vertina kaip „dar vieną galimybę atšaukti Vakarų primestą tarptautinę izoliaciją“.

Dar vienas trinties šaltinis – kaip du lyderiai, garsėjantys chronišku vėlavimu, susitiks. Teherane R. T. Erdoganas privertė V. Putiną beveik 50 sekundžių stoviniuoti, kol išėjo su juo pasisveikinti.

Turkijos valstybinės naujienų agentūros filmavimo kamera visą laiką buvo nukreipta į susinervinusio V. Putino veidą.

Daugelio supratimu, taip R. T. Erdoganas atsimokėjo V. Putinui už tai, kad šis privertė jį laukti beveik dvi minutes prieš susitikimą 2020 metais.