„Ukrainos pabėgėlia

ES rengia „smūgį“ užsienyje esantiems ukrainiečiams: kokius apribojimus planuojama įvesti vyrų atžvilgiu?

Europos Sąjunga pradėjo aktyvias diskusijas dėl galimybės iš esmės peržiūrėti laikinosios apsaugos programą ukrainiečiams. Tikėtina, kad būsimi apribojimai skaudžiausiai palies šauktinio amžiaus vyrus, esančius bloko šalyse. 

Tokiais žingsniais kelios ES narės siekia ne tik sureguliuoti migracijos srautus, bet ir padėti pačiai Ukrainai kovoti prieš Rusijos agresiją.

Apribojimai naujai atvykstantiems šauktiniams

Remiantis leidinio „Euractiv“ gauta informacija, ES šalys svarsto scenarijų, pagal kurį būsimi laikinosios apsaugos programos pratęsimai nebūtų taikomi karinei tarnybai tinkamo amžiaus Ukrainos vyrams. 

Šis teisinis mechanizmas nuo Rusijos invazijos pradžios suteikė skubų prieglobstį daugiau nei 4 mln. žmonių, o neseniai jo galiojimas visoje ES teritorijoje buvo pratęstas iki 2027 metų kovo mėnesio.

ES Tarybos vidaus dokumentai atskleidžia, kad šiuo metu svarstomas variantas toliau tęsti apsaugos mechanizmą, tačiau iš esmės keičiant jo taikymo sąlygas. 

Tarp pagrindinių siūlymų minimos dvi išimtys:

  • Laikinosios apsaugos netaikymas šauktinio amžiaus vyrams;
  • Teisinio statuso nesuteikimas asmenims, kurie paliko Ukrainos teritoriją pažeisdami šalyje nustatytas mobilizacijos ar sienos kirtimo taisykles.

Svarbu pabrėžti, kad jei šioms griežtoms pataisoms bus pritarta, naujosios taisyklės galios tik tiems asmenims, kurie dėl laikinosios apsaugos statuso suteikimo į Europos šalis kreipsis ateityje.

Diskusijos „Ukrainos labui“

Europos Komisija dar praėjusiais metais rekomendavo valstybių narių vyriausybėms laipsniškai ruoštis koordinuotam perėjimui prie stabilesnių, nacionalinių teisinio statuso formų, tačiau šis procesas bendrijoje vyksta nevienodai.

Daugelis ES šalių išreiškė oficialų susirūpinimą, kad pastaruoju metu „vis didesnę dalį naujai atvykstančių karo pabėgėlių sudaro būtent šauktinio amžiaus vyrai“. 

Dokumentuose pažymima, jog kai kurios valstybės narės esamą tvarką siūlo keisti galvojant apie pačios Ukrainos interesus – siekiant padėti šaliai užtikrinti reikiamus žmogiškuosius išteklius fronte ir prisidėti prie būsimo valstybės atkūrimo po karo.

Tolesnį šios sistemos likimą migracijos ministrai planuoja detaliai aptarti jau šią savaitę vyksiančiame ES Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje. 

Čia turėtų būti nubrėžtos politinės gairės, tačiau galutinį sprendimą turės inicijuoti Europos Komisija, kuri šiuo metu dar tęsia konsultacijas.

Deportacija įmanoma tik esant teisiniam pagrindui

ES specialioji įgaliotinė Ilva Johansson (Ylva Johansson) anksčiau yra užsiminusi, kad prieglobsčio teikimas karo prievolę turintiems asmenims, ypač tiems, kurie sieną perėjo neteisėtai, tam tikra prasme prieštarauja deklaruojamai paramai Ukrainai karo metu. 

Visgi teisininkai ramina, kad masinis vyrų išsiuntimas nėra paprasta procedūra.

Ukrainiečių vyrų deportacija iš ES šalių teisiškai įmanoma tik individualiu kiekvienos valstybės vietos institucijų sprendimu, kadangi pati Ukraina neturi įgaliojimų vienašališkai nustatyti savo piliečių buvimo užsienyje sąlygų. 

Pagal galiojančius readmisijos susitarimus, Ukraina privalėtų priimti savo piliečius atgal tik tuo atveju, jei ES šalis oficialiai įrodo jų pilietybę ir teisinį pagrindą, kad asmuo užsienyje laikinai ar nuolat būti nebegali.

Šaltinis: „Euractiv“ ir „TSN.ua“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder