Atitinkamu susitarimu, kuris vidurnaktį buvo pasiektas Briuselyje surengtose aukščiausiojo lygio derybose, Ukrainai metamas desperatiškai reikalingas gelbėjimosi ratas, JAV prezidentui Donaldui Trumpui spaudžiant greitai susitarti dėl Rusijos pradėto karo užbaigimo.
„Šiandienos sprendimas suteiks Ukrainai reikiamas priemones apsiginti ir paremti Ukrainos žmones“, – pareiškė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa, kuris pirmininkavo viršūnių susitikimui.
Ieškodami sprendimo, ES lyderiai nusprendė suteikti paskolą ateinantiems dvejiems metams, kuri būtų paremta bendruoju bloko biudžetu. Pagrindinis siūlymas buvo šiai paskolai panaudoti maždaug 200 mlrd. eurų vertės bloke įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą.
Tačiau ši schema žlugo, nes Belgija, kurios jurisdikcijoje saugoma didžioji dalis šio turto, pareikalavo garantijų dėl bendros atsakomybės, kurios kitoms šalims pasirodė per didelės. Kalbėdamas su žurnalistais, Belgijos ministras pirmininkas Bartas de Weveris teigė manantis, kad „nugalėjo racionalumas“.
„Visas šis reikalas buvo toks rizikingas, toks pavojingas ir kėlė tiek daug klausimų – tai buvo tarsi skęstantis laivas, kaip „Titanikas“. Kauliukai dabar jau išmesti, ir visi jaučia palengvėjimą“, – sakė B. de Weveris.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atkakliai siekė, kad būtų susitarta dėl su turtu susijusio plano, tačiau vis tiek nurodė, kad galutinis sprendimas dėl paskolos „siunčia aiškų signalą“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pažymėjo, kad Ukraina turėtų grąžinti šią paskolą tik tada, kai Maskva atlygins padarytą žalą.
Bendros skolos naudojimui reikalingas vieningas 27 ES šalių sprendimas, o skeptikėms Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai buvo pritaikyta išimtis, kad būtų galima išvengti blokavimo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą