Europa – ant didelių permainų slenksčio: svarsto apie kerštą Rusijai

Svarstomos įvairios idėjos. Jos svyruoja nuo puolamųjų kibernetinių operacijų prieš Rusiją ir greitesnio koordinuoto hibridinių atakų atrėmimo iki netikėtų NATO vadovaujamų karinių pratybų Rytų Europoje. „Politico“ teigimu šie planai rodo, kad Europos sostinės situaciją laiko vis labiau pavojinga.  Pastaraisiais mėnesiais Rusijos dronai skraidė virš Lenkijos ir Rumunijos, o paslaptingi bepiločiai orlaiviai trikdė darbą oro uostuose ir karinėse bazėse visame žemyne.

Kiti incidentai apima GPS ryšio trikdymą, naikintuvų ir karinių laivų įsibrovimus bei sprogimą svarbioje Lenkijos geležinkelio linijoje, kuria į Ukrainą keliauja karinė pagalba. 

Hibridinis spaudimas 

„Apskritai Europa ir aljansas turi paklausti savęs, kiek laiko esame pasiryžę pakęsti tokio tipo hibridinį karą ir ar neturėtume patys tapti aktyvesni šioje srityje. Tai nebegali būti ignoruojama", – aiškino Vokietijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Florianas Hahnas, kalbėdamas „Welt TV“.

Hibridinės atakos nėra naujiena. Pastaraisiais metais Rusija siuntė žudikus politiškai nepageidaujamų asmenų likvidavimui Jungtinėje Karalystėje (JK). Rusija taip pat įtariama sprogdinusi ginklų sandėlius Vidurio Europoje, finansavusi kraštutinių dešiniųjų partijas, vykdžiusi informacinį karą socialiniuose tinkluose ir mėginusi išbalansuoti rinkimus tokiose šalyse kaip Rumunija ir Moldova. 

Tačiau dabartinių atakų mastas ir dažnumas laikomas beprecedenčiu. Bratislavoje įsikūręs analitinis centras GLOBSEC suskaičiavo, kad nuo sausio iki liepos Europoje įvykdyta arba mėginta įvykdyti daugiau kaip 110 diversijų ir atakų. 

Daugiausiai atakų Rusija bandė vykdyti Lenkijoje ir Prancūzijoje. „Šiandieninis pasaulis suteikia daug atviresnę erdvę užsienio politikai. Vienas galėtų ją net pavadinti kūrybiška. Mes atidžiai stebime augančią Europos militarizaciją. 

Ar tai tik retorika, ar jau metas mums reaguoti?“,– per spalio mėnesio Valdajaus konferenciją pareiškė Rusijos vadovas Vladimiras Putinas. 

Raudonos linijos 

"Politico" pažymi, kad Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybės Kremliuje yra laikomos kaip varžovės ar net priešės.

Tačiau Europa nenori karo su branduolinį arsenalą turinčia Rusija. Taigi Senasis žemynas turi ieškoti tokio atsako, kuris atgrasytų Kremlių, bet neperžengtų jautrių „raudonųjų linijų“, galinčių įžiebti atvirą karą. 

Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Michaelis Claessonas pažymėjo, kad Europai nereikėtų susigūžti: „Negalime leisti sau būti įbauginti ir nuolat gyventi eskalacijos baimėje. Turime būti tvirti." 

Europa daugiausia dėmesio skiria gynybinių pajėgumų stiprinimui. Po precedento neturinčio Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos teritoriją NATO paskelbė stiprinanti dronų ir oro gynybos sistemas rytiniame flange. Panašūs planai rengiami ir ES lygmeniu. Tačiau net ir tokie žingsniai kelia Maskvos įtūžį. 

Buvęs Rusijos vadovas ir dabartinis saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas rėžė, esą europiečiai „turėtų bijoti ir drebėti kaip kvaili gyvuliai bandoje, varomoje į skerdyklą. "Jie turėtų iš baimės netekti savitvardos, jausdami artėjančią ilgą ir skausmingą pabaigą", - dėstė jis. 

Pakitęs tonas 

Dažnos Rusijos provokacijos keičia nuotaikas Europos sostinėse. Vis daugiau politikų ragina pereiti nuo perspėjimų prie konkrečių veiksmų.

Lenkija, reaguodama į sabotažo aktą geležinkelio linijoje tarp Varšuvos ir Kyjivo, dislokavo 10 tūkst. karių kritinei infrastruktūrai apsaugoti. Tuo tarpu Lenkijos premjeras praėjusį penktadienį apkaltino Maksvą "valstybiniu terorizmu", kuris yra tiesioginė gresmė Europos saugumui. 

Po šio incidento ES vyriausioji įgaliotinė užsienio politikai Kaja Kallas įspėjo, kad tokie išpuoliai blokui kelia „ekstremalų pavojų“. Praėjusią savaitę Italijos gynybos ministras Guidas Crosettas aštriai įvertino žemyno „inerciją“ augančių hibridinių atakų akivaizdoje ir pristatė 125 puslapių atsakomųjų priemonių planą. 

Jame siūloma įsteigti Europos hibridinio karo atsakomųjų priemonių centrą, sukurti 1500 specialistų kibernetinę pajėgą ir parengti dirbtinio intelekto srityje besispecializuojančius karius. „Visiems reikia peržiūrėti savo saugumo procedūras, – praėjusį ketvirtadienį pabrėžė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. – Rusija akivaizdžiai eskaluoja savo hibridinį karą prieš ES piliečius.“ 

Teisiniai rėmai 

Nepaisant vis karingesnės retorikos, klausimas, ką iš tikrųjų reikštų „kietesnis“ atsakas, vis dar lieka atviras.

Diskusijas apsunkina tai, kad demokratinės valstybės negali veikti taip laisvai kaip autoritarinis režimas. Dalį problemos lemia skirtumai tarp Maskvos ir Briuselio, "Politico" pažymėjo Paryžiuje veikiančio analitinio centro GEODE profesorius ir direktoriaus pavaduotojas Kevinas Limonieris. 

„Tai kelia etinį ir filosofinį klausimą. Ar teisinės valstybės gali sau leisti naudoti tuos pačius įrankius ir tas pačias strategijas kaip Rusija?“ – svarstė K. Limonieris. Kol kas tokios šalys kaip Vokietija ir Rumunija griežtina taisykles, leidžiančias institucijoms numušti virš oro uostų ar karinių objektų skraidančius dronus. 

Šiais pokyčiais siekiama užlopyti ankstesnes saugumo spragas. Tuo metu nacionalinės saugumo tarnybos dažnai veikia teisinėje pilkojoje zonoje. Nemažai sąjungininkų – nuo Danijos iki Čekijos – jau yra įteisinę puolamąsias kibernetines operacijas. Jungtinė Karalystė 2017 metais, kaip skelbta, įsilaužė į ISIS tinklus, siekdama gauti informacijos apie ankstyvos stadijos teroristinės grupuotės dronų programą. 

Kibernetinės priemonės 

Lenkijos mokslų akademijos politologas ir hibridinių grėsmių ekspertas Filipas Bryjka leidiniui "Politico" aiškino, kad valstybės kibernetinėmis priemonėmis galėtų taikytis į Rusijos karo mašinai gyvybiškai svarbias sistemas. 

Kaip pavyzdį jis išskyrė Tatarstane esančią Alabugos ekonominę zoną, kurioje gaminami „Shahed“ dronai, energetikos objektus ar ginklus gabenantčius traukinius. „Galėtume atakuoti šias sistemas ir sutrikdyti jų veikimą", - dėstė jis. 

Europa taip pat turi nuspręsti, kaip atremti plačias Rusijos dezinformacijos kampanijas pačioje Rusijoje. Tai reikalauja gilesnio supratimo apie visuomenės nuotaikas šalyje. „Rusijos visuomenės nuomonė iš dalies lieka neprieinama, – "Politico" pripažino vienas aukštas karo struktūrų pareigūnas.

 – Turime bendradarbiauti su sąjungininkais, kurie gerai išmano Rusijos mąstyseną, todėl būtinas ir glaudesnis bendradarbiavimas informacinio karo srityje.“ Vis dėlto bet kokios naujos priemonės turi išlaikyti įtikinamą paneigiamumą, perspėjo vienas ES diplomatas. Tai būtina, kad būtų išvengta nekontroliuojamos eskalacijos. 

Jėgos demonstravimas 

NATO išlieka gynybinė organizacija ir atsargiai vertina puolamąsias operacijas. „Asimetrinės priemonės yra svarbi diskusijos dalis, – "Politico" pripažino vienas NATO diplomatas. – Tačiau nesiruošiame nusileisti iki Rusijos naudojamų metodų.“

Anot buvusios NATO atstovės spaudai ir Londono Karališkojo jungtinių paslaugų instituto analitikės Oanos Lungescu, aljansas vietoj to turėtų daugiausia dėmesio skirti jėgos demonstravimui, rodančiam vienybę ir pasirengimą. 

Praktikoje tai reikštų greitą hibridinių atakų atrėmimą, viešai įvardijant Rusijos vaidmenį, ir netikėtas be išankstinio įspėjimo karines pratybas prie Lietuvos ar Estijos sienų su Rusija. Tuo pat metu NATO remiamas Europos hibridinių grėsmių kompetencijos centras (angl. „European Centre of Excellence for Countering Hybrid Threats“) Helsinkyje teikia ekspertines žinias ir mokymus sąjungininkų pareigūnams. 

Jo vyresnysis analitikas Maartenas ten Wolde pabrėžė, kad centras taip pat rengia politikos rekomendacijas, kaip atsilaikyti prieš tokias grėsmes. „Neabejotinai reikia daryti daugiau hibridinių grėsmių srityje, – akcentavo vienas aukštas NATO diplomatas.

– Turime gerinti kolektyvinį atakų priskyrimą ir įvairiomis priemonėmis rodyti, kad stebime situaciją ir galime lanksčiai perdislokuoti pajėgumus.“