Europa ruošiasi pensinio amžiaus didinimui: kai kuriose šalyse dirbti teks iki 74 metų

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) prognozėmis, iki 2060-ųjų pabaigos vidutinis išėjimo į pensiją amžius Europos Sąjungos šalyse išaugs beveik iki 67 metų tiek vyrams, tiek moterims.

Kaip keisis pensinis amžius Europoje?

Pateiktos išvados paremtos tyrimu „Pensions at a Glance 2025“, kurį išanalizavo „Euronews“. 

Ekspertai palygino dabartines pensijų taisykles su sąlygomis žmonėms, kurie pradėjo dirbti 2024 metais būdami 22 metų ir turintiems nepertraukiamą darbo stažą. EBPO vertinimu, pensinio amžiaus kėlimas išlieka viena pagrindinių priemonių išsaugoti išmokų dydį nedidinant naštos valstybės biudžetui.

Jau šiandien didžiausias pensinis amžius Europoje siekia 67 metus – jis galioja Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir Nyderlanduose. 

Tuo tarpu ES vidurkis šiuo metu yra 64,7 metų vyrams ir 64 metai moterims.

Ateities lyderiai ir rekordai

Iki 2060-ųjų pabaigos situacija pastebimai pasikeis:

Danija: Taps absoliučia lydere, kur pensinis amžius vyrams ir moterims gali pasiekti net 74 metus.

Estija: Prognozuojamas augimas iki 71 metų.

Italija, Nyderlandai, Švedija ir Kipras: Pensinis amžius kils iki 70 metų.

Jungtinė Karalystė: Prognozuojama 68 metai.

Vokietija: 67 metai.

Prancūzija ir Ispanija: Išlaikys žemesnę kartelę – 65 metus.

Mažiausias pensinis amžius išliks pavienėse šalyse. Vyrams tai bus Slovėnija ir Liuksemburgas (po 62 metus), o moterims – Lenkija, kur prognozuojamas 60 metų ribos išlaikymas.

Didžiausi pokyčiai laukia Turkijos: čia vyrams pensinis amžius išaugs net 13 metų (nuo 52 iki 65 m.), o moterims – 14 metų (nuo 49 iki 63 m.).

Pagrindinė priežastis – demografija

Ekspertai teigia, kad pagrindinė pensijų sistemų peržiūros priežastis yra demografiniai pokyčiai. 

EBPO prognozuoja, kad jau iki 2050 metų 100-ui dirbančio amžiaus žmonių teks 52 vyresni nei 65 metų asmenys. 

Palyginimui: 2000 metais šis rodiklis siekė vos 22 žmones, o 2025 m. tikimasi apie 33. būtent auganti vyresnio amžiaus gyventojų dalis verčia valstybes palaipsniui vėlinti išėjimą į pensiją.

Šaltinis: mixnews.lv