Klimato ataskaitoje mokslininkai atkreipė dėmesį į ekstremalias praėjusių metų sąlygas, rašo „Reuters“. Kalbama ir apie liepos karščius. Tuo metu 41 proc. Pietų Europos patyrė stiprią karščio bangą.
Pabrėžiama, kad didelis karštis kelia ypatingą pavojų dirbantiems lauke, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie turi sveikatos sutrikimų, tokių kaip širdies ligos, diabetas.
Pavyzdžiui, praėjusių metų liepą kai kuriose Italijos vietovėse užregistruota 7 proc. daugiau mirčių nei įprastai. Apskritai, mokslininkų teigimu, per pastaruosius 20 metų su karščiu susijusių mirčių Europoje padaugėjo maždaug 30 proc.
Praėję metai buvo karščiausi pasaulyje nuo rekordų pradžios. O Europa yra žemynas, kuriame temperatūra kyla greičiausiai.
Karščiai taip pat prisidėjo prie ekstremalių oro sąlygų, įskaitant potvynius. Taip yra todėl, kad šiltesnė atmosfera gali išlaikyti daugiau drėgmės, todėl iškrenta daugiau kritulių. Štai pernai nuo potvynių Slovėnijoje nukentėjo 1,5 mln. žmonių. O Graikija išgyveno ir didžiausią Europoje miškų gaisrą.
„Kai kurie 2023 m. įvykiai nustebino mokslo bendruomenę dėl savo intensyvumo, masto ir trukmės“, – sakė „Copernicus Climate Change Service“ direktorius.
Parengta pagal Unian.net
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą