Gimsta naujas vandenynas: mokslininkai užfiksavo neįprastą reiškinį giliai po žeme

Mokslininkų grupė, vadovaujama Sautgempto universiteto, atliko tyrimą, kurio metu buvo ištirti lavos mėginiai iš daugiau nei 130 palyginti jaunų ugnikalnių visoje Afarų įduboje, kur susikerta trys išsiskiriančios plokščių ribos – Pagrindinis Etiopijos rifas, Raudonosios jūros rifto ir Adeno įlankos rifto. Jie sugebėjo sužinoti daugiau detalių apie mantijos kilimą šiame regione.

Mokslininkai priėjo prie išvados, kad mantijos kilimas po Afarų regionu nėra paprastas ar vienalytis. Jis susideda iš įvairių tipų karštos mantijos medžiagos.

„Mes nustatėme, kad mantija po Afaru nėra vienalytė ar stacionari – ji pulsuoja, o šie pulsavimai turi aiškius cheminius požymius“, – pasakojo pagrindinė tyrimo autorė Emma Watts.

Mokslininkai paaiškino, kad šios plokštės ištempiamos ir plonėja, todėl karšta medžiaga gali lengviau kilti į viršų. Tai silpnina Žemės pluta ir pagreitina naujo vandenyno baseino susidarymą.

Be to, mantijos kilimas elgiasi skirtingai, priklausomai nuo to, kas vyksta virš jos. Mokslininkai pasakojo, kad vietose, kur žemės pluta greitai trūksta, mantijos srautas yra greitesnis ir labiau koncentruotas.

Tyrimas parodė, kad mantijos kilimas nėra tik izoliuoti reiškiniai Žemės gelmėse. Jie susidaro ir yra valdomi tektoninių plokščių judėjimu virš jų, o tai sukuria dinamišką ryšį tarp Žemės gelmių ir planetos paviršiaus.

Šiuo metu mokslininkai gali girdėti Žemės mantijos pulsacijas po Etiopija. Jų teigimu, ateityje tai gali sukelti naujo vandenyno atsiradimą.

Po Žemės paviršiumi pastebėtas keistas seisminių bangų pagreitis

Anksčiau mokslininkai, vadovaujami geologo Motohiko Murakami, atskleidė naujas detales apie neįprastą seisminių bangų pagreitį maždaug 2700 kilometrų gylyje po Žemės paviršiumi. 

Šis reiškinys dešimtmečius buvo mokslinė mįslė.

Ilgus metus bangų pagreitis buvo siejamas su mineralu perovskitu, kuris esant ekstremaliam slėgiui virsta vadinamuoju postperovskitu. 

Naujausi laboratoriniai eksperimentai ir kompiuterinis modeliavimas parodė, kad pagrindinį vaidmenį vaidina šių kristalų deformacija.