Graikijoje netoli Atėnų kilus gaisrui prireikė evakuoti vietos gyventojus

Už maždaug 30 kilometrų į pietryčius nuo sostinės šėlstantį gaisrą gesinti atvyko 145 ugniagesiai, 45 automobiliai, šeši aeroplanai ir 11 sraigtasparnių.

Valdžios teigimu, atsargos sumetimais Koropio miestelio apylinkėse buvo evakuota pora kaimų ir trys privačios mokyklos, rajone uždraustas eismas.

„Gaisras plito greitai, nes pūtė labai stiprus vėjas, kurio gūsiai siekė aštuonis balus pagal Boforto skalę“ arba 62–74 kilometrus per valandą, kalbėdamas su žurnalistais sakė Priešgaisrinės apsaugos departamento atstovas Vassilisas Vathrakogiannisas.

Jo teigimu, ugniagesiams bežiūrint ugnis karštyje įsiplieksdavo „beveik kas dešimt minučių“, tačiau didžiąją dalį liepsnų pavykdavo greitai suvaldyti.

Savo ruožtu, klimato krizių ir civilinės saugos ministras Vassilisas Kikiliasas pasakė, kad gaisro netoli Atėnų priežastimi buvo nusikalstama veika, o ne „išimtinai meteorologinės sąlygos“.

„Priešgaisrinės apsaugos departamentas ir policijos tyrėjai turi vaizdinės medžiagos, kurioje aiškiai matyti sausą žolę padegantis vyras“, – kalbėdamas per spaudos konferenciją pridūrė jis.

Atikos regione aplinkui sostinę temperatūrai siekiant 37 laipsnius, Graikijos civilinės saugos tarnybos perspėjo, kad trečiadienį ir ketvirtadienį kai kuriose šalies dalyse bus „labai didelis“ gaisro pavojus.

Valdžia pranešė, kad ugniagesiai su liepsnomis kovoja penkiuose frontuose: Peloponeso pusiasalyje, Egėjo jūros Lezbo saloje, Prevezoje, Larisoje ir netoli Tesalonikų.

Meteorologų teigimu, Graikiją, kur vasarą termometro stulpelis dažnai pakyla iki aukšto lygio, praėjusią savaitę užklupę karščiai prasidėjo anksčiausiai per visą orų registravimo istoriją.

2023 m. ši Viduržemio jūros regiono šalis patyrė net dvi savaites trukusius karščius, po kurių kilo pragaištingų miškų gaisrų.

Atėnų nacionalinės observatorijos duomenimis, liepsnos nusiaubė beveik 175 000 hektarų miškų ir dirbamos žemės.

Mokslininkai perspėja, kad dėl žmogaus sukeliamų iškastinio kuro emisijų karščiai visame pasaulyje trunka ilgiau, nutinka dažniau ir būna intensyvesni.

Jungtinių Tautų tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija pranešė, kad, temperatūroms kylant, miško gaisrų sezonai trunka ilgiau, didėja liepsnų nuniokojami plotai.