Hokingas buvo teisus: visatos laikas sparčiai senka, ir ekspertai žino tikslią jos pabaigos datą

Kokia bus visatos ateitis ir kaip tai paveiks mus

Daugeliui mokslininkų milijono vertas klausimas visada skambėjo taip: kokia bus visatos ateitis? 

Tarp hipotezių: ar ji plėsis amžinai? Ar susitrauks? O gal užges kaip žvaigždė ir galiausiai viskas pasiners į tamsą?

Kol paslaptis nebuvo atskleista, manyta, kad visatos ateitis yra praktiškai begalinė. Tiksliau, anksčiau ekspertai sugebėjo nustatyti, kad ji egzistuos 10 laipsnių 1100 metų (10¹¹⁰⁰). Tačiau nauji atradimai rodo, kad pabaiga yra daug „artimesnė“.

Kodėl Hokingas buvo teisus

1970-aisiais, tiksliau – 1975 metais, Stephenas Hokingas suformulavo juodųjų skylių išgaravimo teoriją, dabar žinomą kaip „Hokingo spinduliavimas“. 

Mokslininkas teigė, kad iš juodųjų skylių gali išeiti dalelės ir spinduliavimas, o tai laikui bėgant veda prie jų lėto išnykimo. Įdomu, kad ši teorija visiškai prieštarauja Einšteino požiūriui, kuris manė, kad juodosios skylės gali tik augti.

Tačiau, pasirodo, juodosios skylės nėra vienintelės, kurios gali išnykti... 

Anksčiau minėti mokslininkai perskaičiavo numatomą Visatos gyvenimo trukmę, atsižvelgdami į Hokingo spinduliavimą, ir nustatė, kad bet koks objektas su gravitaciniu lauku, pavyzdžiui, neutroninės žvaigždės ir baltosios nykštukės, gali išgaruoti pagal tą patį principą.

Atsižvelgdami į šį atradimą, mokslininkai perskaičiavo visatos gyvenimo trukmę ir gavo naują rodiklį – 10⁷⁸ metų. Žinoma, tai vis dar astronomiškai ilgas laikas, bet trilijonus kartų trumpesnis nei manyta anksčiau. 

Visata nyksta daug greičiau nei manyta anksčiau.

Nors šis atradimas gali atrodyti nerimą keliantis, reikia suprasti, kad visata turi prieš save dar trilijonus ir trilijonus metų. Visi tyrime aprašyti procesai įvyks per tokį tolimą laiką, kad juos sunku net įsivaizduoti, jau nekalbant apie jų pasekmes žmonijai.