Holivudo gėda: kaip laukiniai gyvūnai kino hito filmavimą pavertė kova už gyvybę

Filmuojant Holivudo filmus aktoriai, o juo labiau kaskadininkai, dažnai susižeidžia. Kartais būna net mirtinų atvejų. Vienas garsiausių pavyzdžių, kokie pavojingi gali būti filmavimai, yra 1981 m. filmas „Roar. Apie jį žurnalo „ Forbes“ puslapiuose rašo amerikiečių evoliucijos biologas iš Rutgerso universiteto Skotas Traversas.

„Riaumojimas“ (originale Roar) turėjo būti įspūdingas kino blokbasteris ir kartu propagandinis filmas apie laukinės gamtos išsaugojimo svarbą.

Filmavimo procesas iš pradžių buvo susijęs su precedento neturinčiu žmonių ir dresuotų gyvūnų, ypač tigrų ir liūtų, bendravimu.

Kaip ir galima tikėtis, laukiniai gyvūnai filmavimo aikštelėje kėlė realų pavojų aktoriams ir filmavimo komandai. Filmavimo metu aktoriai ir filmavimo grupė nuolat susidurdavo su nepažįstamoje aplinkoje atsidūrusių plėšrūnų instinktais.

„Nuo staigių išpuolių iki teritorinės agresijos protrūkių - gyvūnų elgesys liudijo paprastą biologinę tiesą: laukiniai gyvūnai vadovaujasi evoliuciniais impulsais, kurių neįmanoma visiškai nuslopinti įsikišus žmogui. Net ir kontroliuojamomis sąlygomis tokie veiksniai kaip chaotiškas judėjimas, staigūs garsai ir nepažįstamas žmogaus elgesys gali sukelti gynybinę ar agresyvią reakciją“, - rašo Traversas.

Filmavimo grupės nariai dažnai sulaukdavo įkandimų ir įbrėžimų. Scenarijaus autorius, režisierius ir atlikėjas Noelis Maršalas (Noel Marshall) bei jo žmona Tippi Hedren (Tippi Hedren), vaidinusi pagrindinį moters vaidmenį, patyrė daugybę sunkių sužalojimų. Maršalas nuo liūto įkandimo gavo aštuonias durtines žaizdas, o Hedren liūtas įkando į galvą.

Tačiau ne tik mėsėdžiai gyvūnai kėlė grėsmę aktoriams ir filmavimo komandai. Vienoje scenoje Hedren teko smarkiai rėkti, kai ji važiavo ant dramblio nugaros. Nors iki tol jis buvo draugiškas aktorei, triukšmas jį išgąsdino. Dramblys griebė moterį savo liemeniu ir numetė. Dėl to ji patyrė sudėtinį kojos lūžį.

Iš viso mažiausiai 70 iš 140 filmavimo grupės žmonių patyrė įvairaus sunkumo sužalojimų. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl filmavimas tęsėsi ištisus penkerius metus.

„Nepaprasta rizika, kurią prisiėmė filmavimo grupė, netyčia išryškino netinkamo elgesio su laukiniais gyvūnais pasekmes, užuot atkreipusi dėmesį į jų išsaugojimą. Vietoj to filmas tapo pavyzdžiu, kodėl net geri ketinimai turi būti paremti griežtomis saugumo priemonėmis ir didele pagarba laukinei gamtai“, - rašo Traversas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder