Ieško silpnųjų vietų ir muša tiesai į tikslą: kaip aštuonkojai medžioja mirtinai tiksliai

Esame matę dešimtis vaizdo įrašų, kuriuose aštuonkojai sprendžia galvosūkius arba išsivaduoja iš stiklainių - jų intelektas nekelia abejonių.

Tačiau tik nedaugelis susimąstė, kokie bauginantys ir mirtini jie gali būti, kai savo intelektą pritaiko įprastoje aplinkoje - po vandeniu, rašo "Inverse".

Naujame tyrime Keiptauno universiteto mokslininkų komanda sutelkė dėmesį į tai, kad pagaliau ištirtų taktiką, kurią aštuonkojai naudoja medžiodami.

Pirmiausia verta pasakyti, kad jų intelektas gerokai pranašesnis už moliuskų kolegų, todėl pastarieji lengvai tampa aukomis.

Antra, tyrimo rezultatai rodo, kad evoliucija akivaizdžiai buvo jų pusėje - laikui bėgant aštuonkojai išmoko atskirti grobio porūšius ir net pažinti jų silpnąsias vietas.

Mokslininkai pastebėjo, kad aštuonkojai, norėdami prasiskverbti pro grobio gynybinius mechanizmus, tiesiog gręžia jame skyles.

Įdomu, kad skylės visada atsirasdavo tose pačiose vietose ir būdavo išdėstytos ties pagrindiniais organais, nepaisant to, kad jūrų sraigės yra skirtingų formų ir anatomijos.

Tai rodo, kad smūgiai buvo tikslingi - į silpnąsias aukos vietas.

Svarbu suprasti, kad tokiam manevrui atlikti reikia tam tikrų įgūdžių ir praktikos.

Pirma, dėl to, kad aštuonkojo burna yra paslėpta po pagrindine kūno dalimi, antra, dėl to, kad jis turi pasikliauti skoniu ir lytėjimu, kad prispaustų auką į tinkamą padėtį.

Tada jis išpila rūgštį, kuri ištirpdo kiautą, ir dantyta atauga (seilių papilve) išgręžia skylę, tada įšvirkščia paralyžiuojančių nuodų ir viskas - grobis nugalėtas.

Mokslininkai ištyrė senovines kriaukles ir padarė išvadą, kad aštuonkojai 75 mln. metų naudojo tą patį mirtiną būdą - tai liudija senovinėse kriauklėse esančios skylės.

Iš viso mokslininkai ištyrė beveik du šimtus moliuskų, tapusių aštuonkojų aukomis, kiautų, o paskui palygino organų išsidėstymą dar gyvų moliuskų kiautuose su skylėmis, kurias sštuonkojai palikdavo grobio kiautuose.

Rezultatai rodo, kad aštuonkojai žaizdas darė ne atsitiktinai, o taikėsi į konkrečią kiauto vietą, po kuria buvo svarbūs moliusko organai.

Pasak aštuonkojų elgseną tyrinėjančio Walla Walla universiteto biologo Kirto Ontthanko, tai, kad šie aštuonkoojai sugeba spręsti galvosūkius, kai apie tai pagalvoji, nieko nestebina - tiesą sakant, jie juos sprendžia kasdien valgydami.

Tačiau mokslininkai tvirtina, kad šį įgūdį aštuonkojai įgyja tik praktikuodamiesi, t. y. motinos niekada nemokė mažųjų aštuonkojų, kaip atlikti šias užduotis, jiems prireikė šimtų sugadintų moliuskų kriauklių, kad galiausiai galėtų suduoti tikslius, mirtinus smūgius.