Irano užsienio reikalų ministras po JAV smūgių skubiai išskrido pas Putiną

(1)

Irano užsienio reikalų ministras Abbas Aragchi skubiai išskrido į Rusiją deryboms su prezidentu Vladimiru Putinu po to, kai JAV nusprendė prisijungti prie smūgių Irano branduoliniams objektams, kuriuos daugiau nei savaitę bombardavo Izraelis.

„Šiandien vykstu į Maskvą, o rytoj ryte turiu susitikimą su prezidentu Putinu. Rusija yra Irano draugas, ir mus sieja strateginė partnerystė“, – pareiškė Aragchi sekmadienio spaudos konferencijoje.

Jis pridūrė, kad ketina surengti „rimtas konsultacijas“ su Kremliumi, ir pareiškė, kad Trumpas „sugriovė diplomatiją“ ir išdavė ne tik Iraną, bet ir amerikiečių rinkėjus. 

„Jie peržengė labai didelę raudoną liniją“, – sakė Aragchi. „Mes turėsime atsakyti remdamiesi savo teisėta savigynos teise“ (cituojama pagal BBC News ir CNN).

Rusija norėtų įsikišti į situaciją su Iranu, nes smūgis suduotas artimam partneriui ir sąjungininkui, buvo imtasi nemažai diplomatinių pastangų, tačiau visos pastangos buvo bevaisės, The Moscow Times pranešė šaltiniai, artimi Kremliaus užsienio politikos blokui ir Rusijos užsienio reikalų ministerijai.

Pasak vieno iš šaltinių, einančio pareigas vyriausybės pareigūno, Kremlius vis dėlto gali bandyti daryti įtaką įvykiams bendradarbiaudamas su „draugiškomis“ šalimis – Kinija, Brazilija ir Indija. 

„Bandysime sukurti tam tikrą šalių, pasisakančių už taikų Irano branduolinės problemos sprendimą, frontą“, – sakė šaltinis. 

„Labai svarbu kokiu nors būdu įtikinti amerikiečių partnerius Persijos įlankos regione, kad jie taip pat stengtųsi daryti įtaką Vašingtonui, kad šis laikytųsi didesnės santūrumo politikos“.

Rusijos ir Irano strateginės partnerystės sutartis nenumato karinės pagalbos, todėl vargu ar verta tikėtis, kad Maskva „parodys raumenis“ remdama Iraną, mano buvęs Rusijos nuolatinis atstovas prie JT Ženevoje Borisas Bondarevas. 

„Padėti Iranui karinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, perkeliant S-400 kompleksus, bus labai sunku. Pirma, nežinoma, kiek tokių kompleksų turi Rusija ir ar įmanoma juos perduoti nepadaryti žalos savo pačios oro gynybai.

O tai Rusijai vis labiau skaudus klausimas. 

Antra, nėra garantijų, kad jie nebus aptikti ir sunaikinti“, – mano B. Bondarevas.

Šaltinis: The Moscow Times

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder