Islandai nubalsavo prieš derybų dėl narystės ES atnaujinimą

Islandijos visuomeninio transliuotojo RUV paskelbtais duomenimis, prieš siūlymą atnaujinti derybas balsavo 52,8 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, 47,2 proc. balsavo už.

Apie 270 tūkst. rinkėjų prašyta atsakyti „Taip“ arba „Ne“ į klausimą: „Ar Islandija turėtų atnaujinti stojimo derybas su Europos Sąjunga?“.

Techniniu požiūriu į referendumo rezultatą atsižvelgti šalies valdžiai nėra privaloma, tačiau vyriausybė yra pažadėjusi jį gerbti.

Esant tokiai referendumo baigčiai, narystės ES klausimo svarstymas, tikėtina, nusikels bent iki 2028 m., kai baigsis dabartinės vyriausybės kadencija.

Socialdemokratės premjerės Kristrun Frostadottir vadovaujama centro kairės vyriausybė buvo pažadėjusi surengti referendumą iki 2027 m., tačiau jį paankstino dėl įtampos tarptautinėje politikoje, susijusios ir su  JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimais Grenlandijai.

Kaip skelbiama, toks rezultatas nuvils Briuselį, kuris, atrodė, buvo pasirengęs eiti į kompromisą sudėtingais klausimais, siekdamas palengvinti Islandijos įstojimo procesą.

Islandijos žuvininkystės sektorius kategoriškai priešinosi prisijungimui prie ES– 90 proc. šio sektoriaus įmonių nepritarė šiai idėjai – o ES prieš balsavimą bandė jas įtikinti taikydama taikinamąjį požiūrį.

„Islandijos ypatumai žuvininkystės ir žemės ūkio srityse yra gerai žinomi. Juos reikėtų atidžiai įvertinti“, – anksčiau yra sakiusi ES plėtros komisarė Marta Kos.

„Esu įsitikinusi, kad kartu su ES valstybėmis narėmis rasime kūrybiškų sprendimų“, – teigė ji.

Briuselis tikėjosi, kad Islandijos narystė taps teigiamos plėtros pavyzdžiu, kuris taip pat padėtų valstybių narių atstovams lengviau sutikti priimti skurdesnes šalis, pavyzdžiui, Juodkalniją.

Be to, tai būtų leidę ES sustiprinti savo pozicijas strategiškai svarbiame Arkties regione ir, galbūt, padėję pakeisti kai kurių itin turtingos Norvegijos, kuri nėra ES narė, valdžios atstovų nuomonę.

Paraišką dėl narystės ES  Islandija pradėjo ruošti 2009 m., po finansų krizės ir Islandijos bankų sistemos žlugimo 2008-aisiais.

Procesas jau buvo gerokai pažengęs, kai 2013 m. į valdžią atėjo derybas sustabdžiusi euroskeptiška vyriausybė. Tuomet didžiausia kliūtimi buvo laikomas žvejybos teisių klausimas – kaip ir šiandien.

Islandijos vyriausybė sekmadienį 16 val. (Lietuvos laiku) surengs spaudos konferenciją, kurioje pristatys savo planus.