Tikimasi, kad nebus atskleista jokių svarbių faktų, tačiau istorikai tikisi daugiau sužinoti apie įtariamą žudiką.
1963 m. lapkričio 22 d. Dalase, Teksaso valstijoje, viešėdamas 35-asis JAV prezidentas Johnas Fitzgeraldas Kennedy buvo nušautas.
1992 m. įstatymu vyriausybė įpareigota iki 2017 m. spalio mėn. paskelbti visus dokumentus apie nužudymą.
Ketvirtadienį prezidentas Joe Bidenas išleido įsaką, kuriuo leido atskleisti šią informaciją, tačiau teigė, kad kai kurios bylos liks įslaptintos iki 2023 m. birželio mėn., nes jų paviešinimas gali padaryti tam tikrą žalą.
JAV nacionalinis archyvas pranešė, kad 515 dokumentų liks visiškai įslaptinti, o dar 2545 dokumentai bus iš dalies įslaptinti.
1964 m. JAV Voreno komisijos atlikto tyrimo metu nustatyta, kad Kenedį nužudė JAV pilietis Lee Harvey Oswaldas, anksčiau dirbęs Sovietų Sąjungoje, ir kad jis veikė vienas.
Osvaldas buvo nužudytas Dalaso policijos departamento rūsyje praėjus dviem dienoms po suėmimo.
Johno Kennedy mirtis sukėlė daugybę sąmokslo teorijų, įskaitant CŽV vaidmenį šioje byloje.
Ketvirtadienį CŽV pakartojo, kad niekada nebuvo susijusi su Osvaldu ir neslėpė informacijos apie jį nuo JAV tyrėjų.
Bylos tyrėjai tikėjosi, kad atradus archyvą paaiškės daugiau informacijos apie tai, ką Osvaldas veikė Meksikoje, kur 1963 m. spalį susitiko su KGB agentu.
Naujausiame pareiškime CŽV teigia, kad visa informacija, susijusi su jo kelione į Meksiką ir esanti agentūros žinioje, jau anksčiau buvo paviešinta.
CŽV teigimu, paskelbtuose dokumentuose nėra jokios naujos informacijos šia tema.
Tačiau ne pelno siekiančios organizacijos "Mary Ferrell Foundation", tyrinėjančios istoriją ir padavusios vyriausybę į teismą dėl bylų paviešinimo, tyrėjai teigė, kad CŽV nuslėpė informaciją apie Osvaldo viešnagę Meksikoje.
Fondas teigia, kad kai kurie CŽV dokumentai niekada nebuvo išsiųsti į archyvus ir todėl nebuvo įtraukti į ką tik paskelbtą dokumentų paketą.
Viename neseniai paskelbtame dokumente atskleidžiama, kad Meksikos prezidentas padėjo JAV vykdyti pokalbių pasiklausymą Sovietų Sąjungos ambasadoje Meksikoje be kitų Meksikos vyriausybės pareigūnų žinios.
Ši informacija buvo paslėpta anksčiau paskelbtoje, redaguotoje bylos versijoje, pranešė CBS televizija.
Baltieji rūmai teigė, kad paviešinus bylas visuomenė galės geriau suprasti žmogžudystės tyrimą.
Prezidentas J. Bidenas taip pat sakė, kad buvo peržiūrėta beveik 16 000 įrašų, kurie anksčiau buvo paskelbti redaguoti, ir nuspręsta, kad daugiau kaip 70 % šių įrašų dabar gali būti paskelbti visi.
D. Trumpo administracija per jo prezidentavimo laikotarpį paviešino tūkstančius bylos puslapių, tačiau kitus paliko uždarytus dėl nacionalinio saugumo priežasčių, nors 1992 m. įstatymas įpareigoja iki 2017 m. paviešinti visą informaciją.
2021 m. spalį J. Bidenas paviešino dar apie 1 500 dokumentų, o dabar dienos šviesą išvydo beveik visi Džono F. Kenedžio nužudymo archyvo dokumentai.
Šaltinis: Press.lv
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą