Italijoje sučiuptas daugelį metų slapstęsis mafijos bosas

60 metų M. Messina Denaro, kadaise gyręsis nužudęs tiek žmonių, kad galėtų „užpildyti kapines“, buvo svarbiausias žmogus filme „Krikštatėvis“ pavaizduotame realiame Sicilijos nusikaltamame sindikate „Cosa Nostra“.

Mafiozas buvo sugautas „sveikatos įstaigoje Palerme, kur gydėsi“, sakoma specialiųjų operacijų vado Pasquale's Angelosanto pranešime, jį paskelbė policija. Jis klinikoje išbuvo metus, pasivadinęs netikra pavarde gydėsi nuo gaubtinės žarnos vėžio, areštuojamas nesipriešino, pranešė naujienų agentūra ANSA.

Kriminologijos ekspertė Anna Sergi iš Esekso universiteto sakė, kad M. Messina Denaro buvo „paskutinis likęs atkakliausias „gryniausias“ Sicilijos mafiozas“. Pasak jos, paslaptys, kurias jis žino, maitina sąmokslo teorijas apie praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio mafijos ir valstybės susitarimus.

Jis taip pat buvo asmuo, įkūnijęs didžiulę istorinę „Cosa Nostra“ galią. „Mitai apie jo slapstymąsi yra viena iš priežasčių, kodėl mitas apie mafiją toliau gyvuoja“, – sakė ji.

Ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė, kad M. Messina Denaro buvo „svarbiausias“ mafijos bosas, o jo suėmimas jo gimtojoje Sicilijoje yra „didžiulė pergalė“ valstybei kovojant su organizuotu nusikalstamumu.

Policijos paskelbtoje nuotraukoje M. Messina Denaro matyti ant galinės automobilio sėdynės su šviesia skrybėle, akiniais nuo saulės ir ruda odine striuke su avikailio pamušalu. Prieš tai vienintelė žinoma jo nuotrauka buvo padaryta, manoma, praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Jis slapstėsi nuo 1993 metų.

M. Messina Denaro įtariamas prisidėjęs prie 1993 m. sprogdinimų Romoje, Milane ir Florencijoje, per kuriuos žuvo 10 žmonių, jie buvo surengti vos po kelių mėnesių, kai per panašius išpuolius „Cosa Nostra“ nužudė su mafija kovojusius teisėjus Giovanni Falcone ir Paolo Borsellino.

„Itin pavojingo bėglio“ suėmimas yra „nepaprasta diena valstybei“, sakė vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi.

2015 m. policija išsiaiškino, kad M. Messina Denaro bendravo su artimiausiais bendražygiais per picerijų tinklą, mažyčiai sulankstyti rašteliai buvo paliekami po akmeniu Sicilijos ūkyje.

Tyrėjai daugelį dešimtmečių rengė reidus į žinomų boso sąjungininkų namus ir įmones saloje. Jie ieškojo slėptuvių grotose, urvuose ar net bunkeriuose po pastatais, kur „Diaboliku“ vadintas nusikaltėlis būtų galėjęs pasislėpti.