"Jai buvo gėda": Viktoras Juščenka prisiminė, kaip Angela Merkel paaiškino, kodėl blokavo Ukrainos stojimą į NATO

Interviu TSN trečiasis Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka papasakojo, kaip sužinojo, kad įstojimo į Aljansą perspektyvos yra itin miglotos. 

"Kai man ant stalo buvo padėtas rezoliucijos projektas, kuriuo siūloma... Abėcėlinis pasisėdėjimas prie stalo, prie kurio yra "u", šalia - JAV. Parodau [43-iąjį JAV prezidentą Džordžą] Bušą: "George'ai, ar mums reikėjo važiuoti į Bukareštą dėl šios redakcijos?", - prisimena V. Juščenka ir pažymi, kad Bushas atsakė rodydamas į priešingame sektoriuje sėdinčią A. Merkel ir tuometinį Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy.

Prezidentas pažymi, kad tada jis su kolegomis nuėjo pas Vokietijos kanclerę, norėdamas išgirsti jos poziciją, tačiau sulaukė tik pastabos apie neva menką paramą keliui į NATO Ukrainoje.

"Ten trumpa pertrauka. Pas mane ateina 10-12 Europos šalių, ypač Rytų Europos šalių, prezidentų, mes pradedame diskutuoti, ir aš žiūriu, kaip [Prancūzijos] prezidentas Nicolas Sarkozy išėjo (manau, kad taip, į tualetą), o kanclerė A. Merkel liko prie stalo su nedidele prezidentų grupele.

Ir aš sakau savo kolegoms: "Turime vieną galimybę, dabar akis į akį pasikalbėti su pagrindiniu šiandienos susitikimo solistu".

Prieiname prie Merkel, ji nepatogiai nusiteikusi. Į mano prieštaravimą, kad mes įvykdėme visas sąlygas, neturime jokių pretenzijų nei Gynybos ministerijos linijoje, nei Užsienio reikalų ministerijos linijoje, nei blokuose nėra jokių pastabų, tai kodėl mes matome tokią rezoliuciją, kuri daro neįmanomą...

Ji man uždavė klausimą: "Kiek žmonių, tautų, dabar jus palaiko, kalbant apie suartėjimą su NATO?".

Aš atsakiau: "Šiai dienai - 31 proc.".

Ji norėjo pasakyti, kad to nepakanka. Aš jai pasakiau: "Angela, matote, prieš metus integracijos į NATO tezę palaikė 14 procentų, dabar - 31 procentas".

Buvau įsitikinęs, kad bet kurioje kitoje platformoje, jei sakysite, kad turite daugkartinę dinamiką, tada [aš laikysiu, kad] tai yra gera labai vidaus politika", - priduria V. Juščenka.

Angelos Merkel vaidmuo blokuojant Ukrainos stojimą į NATO

2008 m. balandžio mėn. Bukarešte (Rumunija) įvyko NATO aukščiausiojo lygio susitikimas, kurio darbotvarkėje buvo numatyti Kosovo pripažinimo, karinių veiksmų Afganistane, Aljanso plėtros priimant Kroatiją, Albaniją ir Makedoniją, taip pat Ukrainos ir Gruzijos prisijungimo prie NATO narystės veiksmų programos klausimai. 

Jame buvo priimta deklaracija, kurioje teigiama, kad NATO palankiai vertina Ukrainos ir Gruzijos euroatlantinius siekius, o Veiksmų programa bus kitas žingsnis jų kelyje į narystę.

Tuo pat metu nebuvo gauta jokia MAP. 

Vieną iš pagrindinių vaidmenų čia atliko Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri, kaip pažymėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, "aršiai priešinosi bet kokiai pažangai siekiant Ukrainos narystės NATO".

2022 m. balandį, praėjus kelioms savaitėms po to, kai Rusija pradėjo kruviną karą prieš Ukrainą, A. Merkel pareiškė vis dar mananti, kad jos 2008 m. sprendimas nestoti į aljansą buvo teisingas.

Po metų A. Merkel vėl komentavo Ukrainos ir Rusijos karo įvykius ir savo politiką šalies agresorės atžvilgiu pavadino teisinga.

Prieš liepos 11-12 d. Vilniuje vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vokietijos vyriausybę nekartoti buvusios kanclerės klaidų.