Priežastis - buvusio prezidento Joe Bideno 2024 m. pasirašytas įsakas, kuriuo siekiama apsaugoti JAV piliečių medicininius ir genetinius duomenis iš „susirūpinimą keliančių šalių“.
Į Valstybės departamento sudarytą sąrašą, be Rusijos, pateko Kinija, Iranas, Šiaurės Korėja, Kuba, Šiaurės Korėja ir Venesuela.
Šių šalių mokslininkai nebegali naudotis „kontroliuojamos prieigos duomenų saugyklomis“ (angl. Contralled-Access Data Repositories, CADR), įskaitant JAV Nacionalinio vėžio instituto SEER duomenų bazę, kurioje kaupiami statistiniai duomenys apie vėžį visose valstybėse.
Apribojimai gali padaryti didelę žalą Rusijos mokslui ir medicinai, nes šie duomenys reikalingi moksliniams tyrimams ir naujų vaistų kūrimui, sakė Sergejus Tkačiovas, Sečiovo universiteto Regeneracinės medicinos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas.
Prieš tai, 2022 m. birželį, Rusija neteko prieigos prie Žmogaus genų mutacijų duomenų bazės (angl. Human Gene Mutation Database, HGMD) - didelės mutacijų duomenų bazės, o JAV šaltiniai pasitarnavo kaip „atsarginis lizdas“ - pavyzdžiui, vėžio tyrimuose ir terapijoje, pažymėjo ekspertas.
A. Tkačiovas paaiškino, kad šiuolaikiniai farmacijos pasiekimai grindžiami kompleksine pacientų genomo, transkriptomo (visų transkriptų, RNR molekulių, esančių ląstelėje ar audinyje tam tikru laiko momentu, rinkinys) ir proteomo (informacija apie baltymus) analize.
Tai ypač svarbu kuriant tikslinius vaistus nuo konkrečių ligų.
„Dėl to kyla pavojus, kad būsime priversti pirkti paruoštus užsienietiškus vaistus, kurie yra brangesni ir nukreipia finansinius išteklius į užsienį.
Be to, tokia priklausomybė sferoje, tiesiogiai veikiančioje gyventojų sveikatą, stato šalį į pažeidžiamą padėtį ir didina technologinį atotrūkį nuo pasaulio lyderių“, - pabrėžė Tkačevas.
Kartu jis pripažino, kad CADR duomenys gali būti naudojami tiriant, kaip organizuota Amerikos visuomenė, kokiomis ligomis serga gyventojai ir kokių potencialių pažeidžiamumų turi.
Rusija vis dar turi prieigą prie pubmed - nemokamos biomedicininių tyrimų paieškos sistemos, kurią prižiūri JAV Nacionalinis sveikatos institutas.
Be to, vyriausybė planuoja iki 2025 m. rugsėjo 1 d. paleisti savo „Nacionalinę genetinės informacijos duomenų bazę“.
Pagal 2024 m. sausio 31 d. Ministrų kabineto dekretą, prieigą prie jos turės valdžios institucijos, laboratorijos ir medicinos organizacijos.
Švietimo ir mokslo ministerija turi sukurti ir paleisti sistemą, o jos operatorius bus Kurčatovo institutas, kuriam vadovauja prezidento draugas Michailas Kovalčiukas.
Šaltinis: The Moscow Times
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą