Už dviejų Šiaurės šalių narystę balsavo 95, prieš buvo 1 Senato narys. Jungtinės Valstijos yra 23-ioji iš 30 NATO šalių, oficialiai ratifikavusių šiuos dokumentus, anksčiau trečiadienį tai padarė Italija, o antradienį – Prancūzija.
Vienintelis priešininkas buvo respublikonas Joshas Hawley, teigęs, kad JAV turi sutelkti dėmesį į savo tėvynės gynybą, taip pat į
Kinijos, o ne Europos iššūkį. Vienas senatorius, respublikonas Randas Paulas, susilaikė.
Senato vadovas Chuckas Schumeris sakė, kad šis balsavimas parodė Vakarų vienybę Maskvos vasario 24 dieną pradėto karo prieš Ukrainą akivaizdoje.
„Tai taip pat svarbus signalas Rusijai: jie negali įbauginti Amerikos ar Europos“, – sakė Ch. Schumeris.
"Putinas bandė panaudoti savo karą Ukrainoje, kad suskaldytų Vakarus. Vietoj to, šiandieninis balsavimas rodo, jog mūsų Aljansas yra stipresnis nei bet kada anksčiau", - sakė jis.
Visos 30 Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narių turi patvirtinti Suomijos ir Švedijos, oficialiai neprisijungusių, bet seniai bendradarbiaujančių su Aljansu, stojimo dokumentus. Juos ratifikuoti dar turi NATO narės Čekija, Graikija, Vengrija, Portugalija, Slovakija, Ispanija ir Turkija.
Tačiau iš tikrųjų tik Turkija metė iššūkį, pareikalavusi iš Suomijos ir Švedijos tam tikrų nuolaidų mainais į pritarimą jų narystei.
Ankara pareikalavo, kad abi šalys išduotų dešimtis vyriausybės oponentų, kuriuos ji vadina „teroristais“.
Liepos 21 d. Turkija pareiškė, kad specialus komitetas rugpjūtį susitiks su Suomijos ir Švedijos pareigūnais ir įvertins, ar jos vykdo iškeltas sąlygas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą