Prijungtų teritorijų plotas yra apie 1 mln. km², t. y. dvigubai didesnis už Kalifornijos plotą.
Jos yra strategiškai svarbios ir daugiausia išsidėsčiusios Arktyje ir Beringo jūroje.
Į šias teritorijas taip pat pretenduoja Rusija, Kanada ir Danija.
Kitos šelfo ribos, remiantis naujuoju Valstybės departamento paskelbtu žemėlapiu, yra Atlanto vandenyne, Ramiajame vandenyne ir Meksikos įlankoje.
Kaip pažymėjo departamentas, šioje teritorijoje "yra daug išteklių - tokių kaip koralai, krabai - ir gyvybiškai svarbių jūrų gyvybės buveinių".
Tuo tarpu daugiau nei pusė išplėstinio kontinentinio šelfo - 520 400 km² - tęsiasi į šiaurę nuo Aliaskos link Arkties vandenyno, įskaitant teritoriją, kuri sutampa su Kanados pretenzijomis.
Dar 176 300 km² yra Beringo jūroje, tarp Aliaskos ir Rusijos, bet patenka į Amerikos pusę nuo šalių jūrinės sienos.
Agentūros "Bloomberg" duomenimis, plėsdamos šelfą JAV nori gauti prieigą prie naudingųjų iškasenų, reikalingų atsinaujinančiosios energijos projektams ir elektromobilių akumuliatorių gamybai, taip pat prie naftos ir dujų telkinių.
Tuo pat metu Valstybės departamentas agentūrai pateiktame komentare teigė, kad šis sprendimas "susijęs su geografija, o ne su ištekliais".
JAV kontinentiniame šelfe yra 50 kietųjų naudingųjų iškasenų, įskaitant litį ir telūrą, taip pat 16 retųjų žemės elementų, teigia JAV karinio jūrų koledžo profesorius Džeimsas Kraska (James Kraska).
Be to, JAV geologijos tarnybos duomenimis, už poliarinio rato yra apie 90 mlrd. barelių neatrastos naftos ir 43 trilijonai kubinių metrų dujų.
Tačiau šiuose duomenyse pateikiami tik sausumos rezultatai, o jūros potencialas dar nėra ištirtas.
Pagal tarptautinę teisę šalys turi ekonomines teises į jūros dugne ir po juo esančius gamtos išteklius, priklausomai nuo jų kontinentinio šelfo ribų.
Dėl teritorijos priklausomybės sprendžia Jungtinių Tautų komisija.
Valstybės departamentas nurodė, kad plėtra vyko laikantis 1982 m. JT jūrų teisės konvencijos, kurios JAV niekada neratifikavo.
Pagal šį dokumentą šalys gali pretenduoti į jūros dugno plotus iki 370 km nuo savo krantų.
Federacijos Tarybos Užsienio reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Vladimiras Džabarovas pareiškė, kad Rusija taip pat turi teisę į šią zoną ir yra pasirengusi ginti savo interesus sprendžiant teritorijos nuosavybės klausimus.
"Neužtenka to, kad jie pretenduoja. Mes dar turime vystyti šiuos regionus.
O be ledlaužių, kurių Amerika praktiškai neturi, Arkties regionuose nėra ką veikti. Rusija turi lygiai tokias pačias teises kaip ir amerikiečiai, jei ne daugiau", - sakė jis.
2015 m. Rusija pateikė paraišką išplėsti savo kontinentinį šelfą Arktyje 1,2 mln. km².
Kalbama apie teritoriją Arkties vandenyne, įskaitant Lomonosovo keterą, Podvodnikovo baseiną, Mendelejevo iškyšulį ir pietinį Gakelio keteros galą.
Šioje zonoje gali būti 5 mlrd. tonų angliavandenilių.
Prezidentas Vladimiras Putinas Arkties regiono plėtrą pavadino "neginčijamu prioritetu", atsižvelgdamas į šio regiono "milžiniškas ekonomines galimybes".
Šaltinis: "The Moscow Times"
Rašyti komentarą