Vis dėlto, portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai pastebi, kad šiuo metu Rusija jokių galimybių dviem rimtiems karams neturi, be to, paradoksaliai toks Kremliaus žingsnis Lietuvai gali išeiti į naudą – birželį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime taps papildomu argumentu įrodant brigados Lietuvoje būtinybę.
Preteksto nereikia
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs, kad Kremliaus bandymas atšaukti Lietuvos nepriklausomybę – tik bandymas įbauginti, nes realių galimybių dviems rimtiems karams Rusija šiuo metu neturi.
Vis dėlto, L. Kasčiūnas pabrėžia, kad Rusijos pajėgos ateityje atsistatys, todėl Lietuva turi ruoštis – o, paradoksaliai, toks Kremliaus žingsnis galimai tik prisidės prie Lietuvos nacionalinių interesų išpildymo birželį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
„Turime kaimyną, kuris gali eiti į valstybių teritorijas ir jas užkariauti – tai faktas, kurį matome Ukrainoje. Bet mes truputį kitoje saugumo lygoje – esame NATO nariai su kolektyvinio saugumo garantija, su penktuoju straipsniu ir stiprėjančiu rytų flango apginamumu – judame, kad batalionas virstų brigada“, – lrytas.lt sakė L.Kasčiūnas.
Konservatorius teigė nesiejantis Rusijos politiko užregistruoto projekto su mintimi, kad Kremliuje planuojamas Lietuvos užpuolimas.
„Tai yra nuolatinė būsena, todėl turime padaryti viską, kad sukurtume tokią atgrasymo ir gynybos architektūrą mūsų regione, kad jie neturėtų net intencijų šią šizofreniją įgyvendinti. Tam mums reikia visuotinės gynybos modelio, ir kuo daugiau NATO priešakinių pajėgų regione“, – pabrėžė Seimo narys.
L.Kasčiūno nuomone, Rusijai nėra būtina susikurti preteksto, esą „nėra valstybės – tai ir neužpuolėme“, jei ji iš tiesų norėtų pulti.
„Yra ar nėra valstybės – nesvarbu. Jei ne karas, tai „specialioji operacija“ bus paskelbta“, – kalbėjo jis.
Jeigu Rusija pradėtų karinių pajėgų telkimą apie Lietuvą, sužinotume tai iš anksto, įsitikinęs L. Kasčiūnas: „Turime prisiminti labai stiprią Vakarų žvalgybą, kuri Ukrainą dar likus trims mėnesiams iki karo įspėjo, kad taip gali būti“.
Daug arčiau nacionalinių interesų
L.Kasčiūnas neatmeta, kad toks Rusijos politikų žingsnis gali atsisukti ir prieš juos pačius, kadangi pirmiausiai tai yra stiprus signalas Vakarų valstybėms, su kokiu kaimynu Lietuva „turi reikalą“.
Anot jo, Lietuvai jau kurį laiką sąjungininkų prašant, kad vokiečių vadovaujamas priešakinių pajėgų batalionas Lietuvoje „užaugtų“ iki brigados lygio, tarp Vakarų valstybių vyravo požiūris, jog „palaukime ir pažiūrėsime“, kaip Rusija atrodys po karo Ukrainoje.
Tačiau po tokių Kremliaus sprendimų Vakarų valstybės, tikėtina, ilgai laukti nebenorės.
„Tai argumentas Vakarams, kad nereikia vadovautis požiūriu, jog „pažiūrėkime, kokia bus Rusija po Ukrainos karo“. Pasižiūrėkime, kaip rusai atrodo, ir tada žiūrėsime, ar reikia kažką stiprinti čia, ar ne. Ar bus Rusija struktūriškai susilpninta, ar ne.
Manau, visi tokie pareiškimai rodo, kad mes turime tik laiko tarpą pasiruošti. Rusai negali kariauti dviejų rimtų karų vienu metu, ypač, kai kalbame apie NATO. 90 proc. Rusijos sausumos pajėgų įklimpę Ukrainoje, turi daug rimtų problemų“, – nurodė L.Kasčiūnas.
„Tai burzgėjimas, purslai, bandymai įbauginti, bet mes turime ruoštis – kažkada jie atsistatys, susikalibruos iš naujo. Jų imperinis mąstymas yra toks, koks yra, tai šalis, kuri nežino, kur prasideda ir baigiasi jų sienos, jų tapatybiniai dalykai. Juos turime vertinti labai rimtai“, – pridūrė jis.
Tuo metu paklaustas, ar Lietuva birželį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Madride gali tikėtis sprendimų, kurie leistų reikšmingai sustiprinti rytinį NATO flangą, L. Kasčiūnas atsakė teigiamai.
„Galiu pasakyti taip – dabar mes esame daug arčiau savo nacionalinių interesų negu buvome prieš mėnesį“, – patikino jis.
Politologai: Kremlių erzina Lietuvos aktyvumas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė svarstė, jog toks Rusijos žingsnis yra dar viena strėlė tiek Lietuvai, tiek Vakarams.
Dovilė Jakniūnaitė / tspmi.vu.lt nuotr.
„Mūsų valstybė yra pripažinta, diplomatiniai santykiai užmegzti, o ką tai galėtų reikšti teisine prasme, čia jau žino teisininkai. Bet iš esmės aš į tai žiūriu kaip į tokį koordinuotą simbolinį žaidimą „parodykime jiems“.
„Jie“ gali būti ir Vakarai, o šiuo atveju ir lietuviai, kurie čia „truputėlį per daug pasigarsino“. Tai tokie tie žaidimai, o blogesnių santykių jau nebebus“, – vertino politologė.
Pasak D. Jakniūnaitės, tokią Rusijos reakciją greičiausiai išprovokavo neseniai nuvilnijusi lietuvių perkamo „Bayraktar“ drono istorija, o panašių iniciatyvų iš tam tikrų Rusijos veikėjų ateityje gali ir padaugėti.
„Reikia pasižiūrėti, kaip ši istorija išsiplėtos ar neišsiplėtos į kokį tolimesnį įvykį, nes labai gali būti, kad dabar įvairūs politikai, įvairiausio rango žmonės vis bandys vienokią ar kitokią iniciatyvą parodyti, kuris čia geresnis, kuris labiau myli tėvynę. Tos iniciatyvos gali būti ir nekoordinuotos, ir koordinuotos – visaip gali būti.
Lietuva čia nubangavo kaip tokia didžiausia aktyvistė ir kovotoja, tai ir patekome į radarą“, – aiškino profesorė.
Savo ruožtu VU TSPMI politologas Vytis Jurkonis tokį projektą įvertino kaip „niekinį“.
„Niekinis dalykas – niekinės partijos niekiniai dūmai, niekinė iniciatyva. Daugiausiai ji skirta suerzinti, nukreipti dėmesį nuo to, kas yra svarbiausia, o svarbiausia yra parama Ukrainai.
Manau, kad nereikia blaškytis – tai yra Žirinovskio pobūdžio veiksmas, ir, man atrodo, mes esame tą matę ir anksčiau, tad tai neturėtų stebinti ir dabar. Manęs tai per daug nenustebino“, – portalui lrytas.lt sakė specialistas.
Pasak V.Jurkonio, Kremlių erzina Lietuvos aktyvumas, kuris jau ryškiai matomas ir tarptautinėje arenoje.
„Tai norisi kažkaip įgelti, nukreipti dėmesį, galbūt tikimasi, kad įsižiebs kažkokia diskusija.
Nėra čia apie ką diskutuoti, o diskusija apie karą Ukrainoje, karo nusikaltimus Ukrainoje bus rimta, rimtose tarptautinėse institucijose, ir tai yra svarbiausia, o ne kažkokio marginalaus politiko Dūmoje, kuri buvo išrinkta per masines falsifikacijas, iniciatyva“, – svarstė politologas.
Jis pastebėjo, kad kritikos strėlių iš Kremliaus gauna ir kitos Baltijos šalys.
„Anksčiau buvo toks juokas, kad Rusijos politika Baltijos valstybėse buvo „vieną girti, kitą – ignoruoti, o trečią – kritikuoti, ir visos valstybės rotuodavo. Manau, kad dabar visoms tenka strėlių, priklauso nuo mūsų aktyvumo, atskirų veikėjų Kremliuje, kurie gali prie kažko prisikabinti.
Nesureikšminčiau šio epizodo. Vienybė ir mūsų visų parama šiuo atveju yra svarbiausia“, – pabrėžė V.Jurkonis.
Vertina rimtai
Kad šios iniciatyvos sureikšminti nereikėtų, kiek anksčiau teigė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, tačiau pabrėžė, kad Kremliaus režimo veiksmus visgi reikia vertinti rimtai.
„Turime atskirti kelis dalykus – žiūrėti ir labai iš tų žodžių išpūsti didelį burbulą nemanau, kad yra daug reikalo. Tokių pareiškimų ateityje gali būti ne vienas, jų gali atsirasti ir daugiau. Tai savaime stebinti neturi, tai yra toks režimas, jis taip elgiasi – šneka, gąsdina, kariauja karą. Mes turime suprasti, su kuo turime reikalą.
Nepaisant to, kad aš nesiūlau žiūrėti labai rimtai į šiuos pareiškimus, aš sakau, kad mes į Rusiją ir jos režimą mes turime žiūrėti labai rimtai“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo G.Landsbergis.
Užregistruotas projektas
Primename, jog šią savaitę Rusijos Valstybės Dūmoje buvo registruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą 1991 metais. Projektą Maskvoje registravo valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“ priklausantis deputatas Jevgenijus Fiodorovas.
Pagal jo teikiamą pasiūlymą, Rusijos Valstybės Dūma turėtų atšaukti Sovietų Sąjungos valstybės tarybos 1991 metais rugsėjo 6 dieną priimtą nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo“.
Projekto aiškinamajame rašte deputatas teigia, kad minėtą sprendimą priėmė neteisėta Sovietų Sąjungos institucija ir tai padarė pažeisdama tuometinius įstatymus bei Konstituciją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą