Karas Maskvoje: kodėl Putinas bijo gegužės 9-osios parado ir kas gali nutikti

Artėjant simbolinei gegužės 9-ajai, Vladimiro Putino baimė dėl galimų smūgių pasiekė tokį lygį, kad pagalbos imta prašyti net užkulisiuose.

Karinis ekspertas Igoris Romanenko atskleidžia, kodėl šių metų paradas Kremliui gali tapti ne šlove, o didžiausiu saugumo košmaru, ir kaip Ukraina planuoja išnaudoti „silpnąsias vietas“ Rusijos gynyboje.

Rusijos sostinėje pagaliau pajuto, kas yra karas. 

Smogiamasis dronas pasiekė Maskvą ir apgadino daugiabutį centre – vos už kelių kilometrų nuo Rusijos gynybos ministerijos pastato bei Kremliaus. Analitikai pabrėžia, kad tai simbolinis įvykis, tiesiogiai koreguojantis V. Putino pasiruošimą gegužės 9-osios paradui.

Maniakiška datos svarba ir diplomatiniai prašymai

Rusijos vadovybė gegužės 9-osios šventei teikia beveik sakralinę reikšmę. Pasak atsargos generolo leitenanto Igorio Romanenko, Kremliaus baimę išduoda faktas, jog V. Putinas ne kartą bandė užsitikrinti „ramybę“ per trečiąsias šalis. 

Buvo kreiptasi į JAV atstovus su prašymais daryti spaudimą Ukrainai, kad ši susilaikytų nuo smūgių šventinių renginių metu. 

Jei anksčiau tokie prašymai pasiekdavo tikslą dėl branduolinio šantažo baimės, šiandien situacija iš esmės pasikeitė. Rusijos sostinės centre įrengti priešdroniniai tinklai bei stiprinama oro gynyba rodo, kad Maskvos „didybė“ tėra trapus fasadas.

Strateginis spaudimas ir „paradinės“ spąstai

Nors manoma, kad JAV gali bandyti užkulisiais daryti įtaką Ukrainos veiksmams, karinė vadovybė stebi realias galimybes. 

I. Romanenko pažymi, kad penktuosius karo metus skaičiuojanti Rusija nebegali užtikrinti savo piliečių komforto. 

Dronų smūgiai ne tik griauna saugumo iliuziją, bet ir priverčia rusus pajusti baimę, kuri sparčiai plinta iš sostinės į kitus regionus. 

Ekspertas pabrėžia, kad gegužės 8-oji, kaip tarptautinė Susitaikymo diena, gali būti ramybės metas, tačiau gegužės 9-oji Ukrainai suteikia progą smogti visomis turimomis priemonėmis, parodant pasauliui Rusijos gynybos spragas.

Silpnosios vietos: nuo Maskvos iki Kerčės tilto

© EPA nuotr.

Didžiausia Rusijos klaida šiuo metu – oro gynybos pajėgų sutelkimas tik aplink Maskvą ir Sankt Peterburgą. 

Tai reiškia, kad kiti strateginiai objektai lieka beveik neapsaugoti. 

Karinio eksperto teigimu, tai puiki proga dar kartą „sutrikdyti“ Kerčės tiltą ar kitus logistikos mazgus, kol okupantai yra užsiėmę savo sostinių apsauga.

 Tikimasi, kad kompleksinės operacijos, naudojant ne tik dronus, bet ir manevringas sparnuotąsias raketas, privers Kremlių persvarstyti savo planus.

Rusija turi suprasti, kad vienašališki moratoriumai ar pasakos per vietinę televiziją nebeveikia.

Tik nuolatinis ir skausmingas poveikis gali priversti Rusijos vadovybę priimti politinius sprendimus dėl karo nutraukimo. Kol Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojai nepradės masiškai evakuoti šeimų ir turto, tol tikroji karo kaina jiems išliks tik teorinė sąvoka.

Šaltinis: TSN.ua