Karas perbraižo ekonomiką: vieni skaičiuoja pelnus, kiti – milijardinius nuostolius

Šuolio priežastys: Hormuzas ir dronų smūgiai

Kainų kilimą sugeneravo „tobula audra“ energetikos sektoriuje:

Logistikos paralyžius: Faktinis tanklaivių eismo sustabdymas per Hormuzo sąsiaurį atkirtome pagrindines naftos arterijas.

Infrastruktūros niokojimas: Vakarykščiai Irano dronų smūgiai į JAE (Jungtinius Arabų Emyratus), sukėlę gaisrus Fudžeiros naftos perdirbimo gamykloje, dar labiau sumažino pasiūlą rinkoje.

Geopolitinis neapibrėžtumas: Nors Donaldas Trumpas skelbia pergalę, rinka rodo ką kita – per dvi savaites kaina šoktelėjo net 38 %.

Grandininė reakcija: nuo degalinės iki šaldytuvo

Dyzelinas yra pagrindinis transporto, logistikos ir žemės ūkio kuras. Ekspertai įspėja apie „domino efektą“:

Transporto kaštai: Didėjantys degalų mokesčiai tiesiogiai perkeliami į prekių pristatymo kainą.

Maisto produktai: Kaip pastebi ekonomistė Diana Svonk, brangstantis kuras pirmiausia pasijus maisto prekių parduotuvėse. Tai ypač aktualu JAV, kur logistikos grandinės yra itin ilgos.

Infliacijos grėsmė: Degalų brangimas išstumia kainas toli už energetikos rinkos ribų, grasindamas sulėtinti bendrą ekonomikos augimą.

Istorinis kontekstas

Dabartinė kaina yra aukščiausia nuo 2022 m. gruodžio. Nors iki absoliutaus rekordo (5,8 USD už galoną), pasiekto po invazijos į Ukrainą, dar trūksta, augimo tempas yra beprecedentis.

Jei gaisrai perdirbimo gamyklose nebus suvaldyti, o sąsiauris liks uždarytas, rekordas gali būti viršytas jau artimiausiomis savaitėmis.

Nors pagrindiniai Europos akcijų indeksai (DAX, CAC 40) smuko apie 7%, po šiuo nuosmukiu slepiasi milžiniška takoskyra tarp sektorių.

Didieji Laimėtojai: Energetikos milžinai ir biokuras

Brangstanti nafta (Brent šoktelėjo iki 105–120 USD) ir 60% pabrangusios dujos tapo aukso gysla gavybos įmonėms:

Šiaurės žvaigždės: Norvegijos „Equinor“ akcijų vertė pakilo net 23,7%, „Vår Energi“ – beveik 20%. Tai saugiausias uostas investuotojams.

Žaliasis proveržis: Netikėtai iššovė biokuro gamintojai. Vokietijos „Verbio SE“ pabrango 30,4%, o Suomijos „Neste“ – 28%. Alternatyvūs degalai staiga tapo ne tik mada, bet ir būtinybe.

Trąšų sektorius: Kadangi 43% pasaulio karbamido eksporto eina per Hormuzą, trąšų milžinės 

Didieji Pralaimėtojai: Pramonė ir aviacija

Įmonės, kurios „vartoja“ energiją, o ne ją gamina, kraujuoja:

Dangaus krizė: Oro linijos patyrė triuškinamą smūgį. „Wizz Air“ vertė susitraukė 31,2%, „Air France-KLM“ – 22%. Degalų kainos kyla greičiau, nei spėjama branginti bilietus.

Plieno žlugimas: Plieno gamyba yra neįmanoma be pigių dujų. „Salzgitter“ ir „thyssenkrupp“ akcijos krito apie 27–28%. Tai tiesioginis pavojus Europos pramonės pamatams.

Statybos ir infrastruktūra: Italicijos „Webuild“ krito 26,6%, baiminantis, kad brangi energija sustabdys visus didžiuosius valstybinius projektus.

JAV ir Europa: Kas atsparesnis?

JAV akcijų rinka (S&P 500) krito kur kas mažiau – tik 2,5%. Amerika, būdama didžiausia naftos gamintoja, jaučiasi saugiau. 

Tačiau net ir ten dyzelinas peržengė psichologinę 5 USD už galoną ribą. Tai reiškia, kad infliacija netrukus persimes į maisto prekių parduotuves, nes transporto kaštai auga drastiškai.

Kritinė riba: 2026 m. II ketvirčio prognozė

„Goldman Sachs“ įspėja, kad šiuo metu neveikia apie 19% pasaulinio SGD tiekimo. Jei konfliktas užsitęs, dujų kainos Europoje gali pasiekti kritinį lygį, kai pramonė bus priversta tiesiog stabdyti veiklą.

Šaltinis: Infa.lt / Euronews / Goldman Sachs apžvalga