Karas su Iranu Pentagono biudžetui kirto iš peties: skelbiamos astronominės karinės operacijos išlaidos

Kaip praneša cnn.com, šis konfliktas ne tik pareikalavo didžiulių karinių išteklių, bet ir sukėlė grandininę reakciją pasaulinėje rinkoje, skaudžiai smogdamas paprastų vartotojų bei namų ūkių piniginėms.

Astronominis karo tempas: milijardai už pirmąsias valandas

Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro analitikai apskaičiavo, kad vien tik pirmosios 100 karinės kampanijos valandų JAV iždui kainavo 3,7 mlrd. dolerių. 

Tai – sunkiai suvokiama suma. Karo veiksmams intensyvėjant, jau 12-ąją konflikto dieną bendros išlaidos išaugo iki 16,5 mlrd. dolerių. 

Laikui bėgant kasdienės karinių veiksmų išlaidos ėmė mažėti, kadangi JAV kariuomenės vadovybė priėmė sprendimą sumažinti smūgių dažnį.

Svarbu pabrėžti, kad į galutinę 40 mlrd. dolerių sumą buvo įtraukti tik šaudmenys, sunaikinta karinė technika ir nukentėjusių bazių atstatymas. 

Operacinės išlaidos į šią statistiką nepateko, nes jos iš pat pradžių buvo numatytos 2026 m. JAV gynybos biudžete, kuris viršijo 1 trilijono dolerių ribą.

Nors didžiausias smūgis teko Gynybos ministerijai, nukentėjo ir kitos valstybinės institucijos. Dėl kilusio konflikto Vidaus saugumo ir Veteranų reikalų departamentai neteko maždaug 1 mlrd. dolerių, o tai jiems tapo itin juntamais nuostoliais.

Brangstantis benzinas ir smūgis šeimų biudžetams

Karinio konflikto pasekmes iškart pajuto ir paprasti JAV vartotojai degalinėse. Vidutinė benzino kaina šalyje šoktelėjo nuo 3 dolerių už galoną iki daugiau nei 4 dolerių. 

Toks aukštas kainų lygis praktiškai išsilaikė beveik iki pat aktyvių karo veiksmų pabaigos, o tai atsiliepė kiekvienos šeimos biudžetui.

Brauno universiteto atliktas energijos kainų tyrimas parodė, kad dėl šios krizės JAV namų ūkiai vidutiniškai permokėjo 253 dolerius – išlaidų, kurių taikos metu būtų pavykę visiškai išvengti.

Sustabdytas naftos tiekimas ir išaugusi infliacija

Pagrindinė tokios krizės priežastis – visiškai sutrikusi žaliavų rinka. Konflikto draskomas Artimųjų Rytų regionas tiesiog nustojo tiekti žaliavas į pasaulinę rinką, o naftos gavyba ten buvo visiškai sustabdyta net keturis mėnesius. 

Analitinės bendrovės „Kpler“ duomenimis, pasaulio ekonomika per šį laikotarpį neteko apie 1,15 mlrd. barelių naftos.

Ši kritinė situacija sukėlė staigų kainų šuolį visuose ekonomikos sektoriuose. 

Naujausios Darbo statistikos biuro ataskaitos patvirtina, kad metinė infliacija JAV pirmą kartą per pastaruosius trejus metus viršijo 4 % ribą. 

Pagrindiniu šio neigiamo ekonominio proceso katalizatoriumi tapo būtent užsitęsęs ir nekontroliuojamas energijos išteklių brangimas.

Šaltinis: cnn.com