Karybos ekspertai: Rusijos armijai dabar išpertų kailį Lenkija

Su jomis gali susipažinti ir Alfa.lt skaitytojai.

Strateginės aplinkybės

Kiti metai bus lemiami kare su Rusija, nes artėja lūžio momentas, teigia Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Rusijos ekonomika ir karinė pramonė yra ant perkaitimo ribos, 2024 m. planuojama 68 proc. padidinti karines išlaidas.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kirilas Budanovas mano, kad 2025 m. tai gali sukelti destruktyvius procesus Rusijos Federacijos viduje. 

Taip, driskių ordai nėra paprasta. Ukrainiečių pajėgos juos išrūkė iš Juodosios jūros, kur jie nebegali saugiai plaukioti savo geldomis ir švaistytis raketomis.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, Rusija nebegali naudotis Juodąja jūra, kad destabilizuotų pasaulį.

Ir tai yra milžiniška Ukrainos pergalė. Juodąją jūrą Kremlius naudojo kaip placdarmą karui ne tik su Ukraina, bet ir kariniams veiksmams Sakartvele, Sirijoje.

Tik jėga ir atakuojant driskių karinius laivus pavyko atkurti dalinį stabilumą pasaulio maisto rinkose. 

Po JAV prezidento Joe Bideno ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo derybų, pasigirdo nuomonių, jog tokie sandėriai esą veda pasaulį į Trečiojo pasaulinio karo formatą.

Esą Rusijos ir Ukrainos karo nugalėtojai nulems naują Europos saugumo sistemą ir naują pasaulio tvarką. Teigiama, jog jei Ukraina žlugs, Europa nesugebės pasipriešinti Rusijai.

Tokie pasvarstymai galimi tik teoriniame lygmenyje, praktiškai jie neįmanomi. Rusija nei šiandien, nei rytoj, nei po penkerių metų nebus pajėgi vykdyti plataus masto karinių veiksmų prieš Vakarus.

Driskių ordai išpertų kailį Lenkija, o apie žygiavimą į Europą negali būti jokios kalbos. Todėl tokių „ekspertų“ prognozes vertiname kaip Maskvai naudingą Vakarų gąsdinimą. 

Tai, ką San Franciske deklaravo Kinijos vadovas Xi Jinpingas, nei iš tolo nepanašu į konfrontacijos siekį. Atvirkščiai. Xi JAV lyderiams ir verslininkams nusilenkė ne kartą, sakydamas, jog Kinija nori būti Jungtinių Valstijų „partnerė ir draugė“. Kinijos diktatorius pripažino, jog mažėja investicijos į Kiniją ir siekė pritraukti JAV verslo atstovus.

„Jei laikysime vienas kitą didžiausiu varžovu, svarbiausiu geopolitiniu iššūkiu ir nuolat kylančia grėsme, tai neišvengiamai lems neteisingą politiką, neteisingus veiksmus ir neteisingus rezultatus“, – Xi sakė auditorijai, kurioje buvo ir „Apple“ vadovas Timas Cookas bei „Tesla“ vadovas Elonas Muskas.

Xi priminė, jog šalys buvo sąjungininkės, kuomet Antrojo pasaulinio karo metais JAV padėjo Kinijai kovoti su Japonija.

Žinoma, mes netikime nei vienu Kinijos komunistų klastūno žodžiu, nes medumi patepti žodžiai iš jo burnos liejasi dėl to, kad Kinija išgyvena ekonominę krizę.

Jinpingas nori pasirodyti prieš savo tautą ir partiją, jog sugeba sureguliuoti gyvybiškai svarbius santykius su JAV ekonominio sunkmečio metu.

Pekino valdovas tuo pačiu siunčia signalą ir kitoms kariaujančioms šalims, jog atėjo metas deeskaluoti įtampą.

Esame tikri, jog Vakarų politikai nekiš galvos į šiuos Pekino spąstus, suvokdami, jog kinų drakonas ir toliau remtų Rusiją ir prarytų Taivaną net nemąstydamas, jei tik turėtų tam pakankamai smarvės. 

Reikšmingi postūmiai

Pastarąją parą rusų okupantai surengė 12 raketinių ir 47 oro smūgius bei 38 apšaudymus iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių į Ukrainos karių pozicijas ir gyvenvietes.

Driskiai panaudojo kelias priešlėktuvines raketas S-300 Donecko kryptimi. Preliminariai apsieita be nuostolių.

Šią naktį Ukrainos gynėjai numušė devynis iš dešimties į Ukrainą paleistų priešo bepiločių orlaivių.

Pranešama, jog supakuotas ir pragaran išsiųstas dar tūkstantis okupantų. 

Teigiama, jog Ukrainos pajėgos pasistūmėjo netoli Rabotynės, Zaporožės srityje.

Prie Avdijivkos labai karšta, rusai mėgina įsiveržti į pramoninę miesto zoną. Nors driskiai jau kelinta savaitė mėgina apsupti Avdijivką ir „užrakinti“mieste Ukrainos gynėjus, panašu, jog proveržis gali tapti milžiniška kapaviete patiems rusams.

Šią naktį pietryčių Suomijoje buvo uždarytos sienos perėjos su Rusija. Apie tai pranešė šalies ministras pirmininkas Petteri Orpo ir vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen, praneša „Ilta-Sanomat“.

Pažymima, kad tokį sprendimą lėmė didelis prieglobsčio prašančių pabėgėlių iš Rusijos skaičius. Ji teigė, kad pasienio zona kol kas išlieka rami, tačiau padėtis pasienyje bus stebima.

Jei totalitarinėje Kinijoje diktatoriaus Xi Jinpingo žygiams į vakarus plojama, tai Joe Bideno derybos su Kinija smerkiamos oponentų.

Vyriausiasis respublikonas Senato Užsienio reikalų komitete Jim Risch pareiškė, kad J. Baidenas „dar kartą pakenkė JAV nacionalinio saugumo interesams“.

Esą „Kinija nėra normali šalis – tai valstybė agresorė. J. Bidenas nusileidžia Xi mainais į daugybę beprasmių darbo grupių ir bendradarbiavimo mechanizmų.“

Kinijos baubas bus viena pagrindinių temų ir ateinančių rinkimų JAV metu. Deja, politikai kitapus ir šiapus Atlanto, kartais nesuvokia, kur riba, skirianti rinkiminius žaidimus ir kovas bei tikrus karus, kuriuose žūva žmonės.