Karybos ekspertai: Vakarai pagaliau atsipeikėjo. Ir persigando

(11)

Karą Ukrainoje stebintys ir analizuojantys „Visuomenės informacinio saugumo agentūros“ įkūrėjai, specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas seka veiksmus mūšio lauke ir šalia jo, juos analizuoja ir pateikia savo įžvalgas.

Su jomis gali susipažinti ir Alfa.lt skaitytojai.

Strateginės aplinkybės

JAV gynybos ministras Loidas Ostinas kreipėsi į Putiną ir perspėjo diktatorių, kad parama Kijevui nesiliaus. „Mes neatsitrauksime <…> Amerika ir toliau rems principinę Ukrainos kovą prieš putinišką imperijos agresiją“, – Ramštaino kontaktinės grupės susitikime pabrėžė Ostinas. 

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pastebėjo, jog karo pabaigą Ukrainoje apibrėš šalys – konvejerinių ginklų gamintojos.

Pasak ministro, šiems metams vien šaudmenims numatyta 3,5 milijardo eurų. Tikimasi, kad Vokietija 2024 metais suteiks Ukrainai „tris ar keturis kartus daugiau“ artilerijos šaudmenų, nei pernai.

Skelbiama, jog „Rheinmetall“ žengia svarbų strateginį žingsnį – Diuseldorfe įsikūrusi technologijų įmonė stato naują gamyklą, kuri gamins artilerijos šaudmenis, sprogmenis ir raketinės artilerijos komponentus. Gamykla per metus pagamins apie 200 tūkst. artilerijos sviedinių, taip pat iki 1400 tonų sprogmenų komponentų šaudmenų užtaisams gaminti.

Puikus mūsų civilizacijos viražas, kuriant įrankius ir priemones, skirtas žmonių naikinimui. Kito varianto nėra? Nebuvo? Ar tikrai? Buvo. Tačiau visi pramiegojome. Nes nenorėjome matyti ir girdėti tai, kas nemalonu.

Nors dar iki Rusijos invazijos pradžios bandėme supurtyti mūsų sočius, rietenose paskendusius valdininkus, perspėdami apie artėjantį karą, juos pažadino tik raketų kruša Ukrainoje.

Nors Kremlius daugiau nei prieš du metus paskelbė ultimatumą Vakarams, NATO ir JAV, reikalaudamas patraukti JAV pajėgas iš Europos ir atiduoti Baltijos šalis Rusijai – traiškanoti valdininkai, nupūtę latte ir alaus putą nuo sotaus pietų stalo, susidūrė su realybe tik dabar. O realybė ta, jog nei kolektyviniai Vakarai, nei NATO karui su Rusija nesiruošė. 

Visa laimė, jog pagaliau persigandusio klerko vaizduotė prabudo. Pagaliau atėjo suvokimas, kad galvažudžiai ir barbarai iš Rytų ketina plūstelti į Europą. 

Vakarai pagaliau atsipeikėjo ir persigando, jog šešis kartus padidintas Rusijos karinis biudžetas, pasirodo, gali būti skirtas ne kažkokiam lokaliam kariniam konfliktui.

Šuolis nuo maždaug 60 mlrd. 2014-aisiais iki 367 mlrd. JAV dolerių 2024-iesiems reiškia, jog Rusijos išlaidos karo pramonei didėja ne procentais, o kartais.

Konstatuota, jog Rusija kas mėnesį atstato savo tankų potencialą, kuris sudaro 100 kovos vienetų. Panaši padėtis ir raketų pramonėje, kuriamos ir karinės dronų gamyklos. 

Tai, jog Rusija daro tokį milžinišką šuolį ginklavimosi srityje, o NATO šalys dar murkdosi procento nuošimčių indėlio į gynybą kivirčuose, byloja tik viena – Rusija šiam karui ruošėsi. Ruošėsi slaptai, sistemiškai, seniai, ir ruošėsi kariauti ne tik su Ukraina. 

Ačiū Dievui, politikai pagaliau suprato šią realybę ir išmetė į šiukšlyną pliurpalus apie dalies Ukrainos dovanojimą ar karo įšaldymą. Karo įšaldymas reikštų, kad Rusija per metus kitus gali potencialiai keliais kartais padidinti savo karinį potencialą, turint omeny Šė Korėjos, Irano ir Kinijos paramą. 

Ir štai būtent dabar Rusijos užsienio teroro ministras pareiškia, jog Rusija pasirengusi užbaigti karą „diplomatiškai“. Skamba gražiai. Tačiau už šių žodžių slypi klasta ir dar didesnė ordos invazija. Kitaip tariant, Kremlius reikalauja užšaldyti karinį konfliktą, užgrobtas žemes dovanojant Rusijai. Ši žinutė siunčiama ir Kijevui, ir Vašingtonui. 

Ukrainos prezidento kabineto vadovo pavaduotojas Michailas Podaliakas tokį siūlymą pavadino Kijevo kapituliacija ir beprotybe.

Džiugu, kad tai pagaliau suvokė ir Vakarai.

CNN praneša, jog JAV kongrese prabilta apie „rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui“, kuri kyla iš Rusijos.

Atstovų Rūmų (žemųjų Kongreso rūmų) Žvalgybos komiteto pirmininkas Maikas Terneris pranešė, kad kongresmenams bus pateikta informacija, susijusi su „destabilizuojančia užsienio karine galia“. Pažymima, kad su slapta informacija kongresmenams bus galima susipažinti tik iki šio penktadienio vakaro.

Teigiama, kad informacija labai jautri, todėl išslaptinama, siekiant įvertinti, kiek ji kelia realios grėsmės nacionaliniam JAV saugumui.

Ukrainos šaltiniai teigia, kad ši informacija susijusi su planuojama Rusijos agresija prieš Aljanso šalis. Spėjama, jog kalbama apie Baltijos valstybes. 

Reikšmingi postūmiai

Šią naktį teroristinė Rusija surengė masinę Ukrainos ataką. Iš įvairių krypčių smogta Kijevui, Zaporižei ir Lvivui. Preliminariais duomenimis į regioną atskriejo daugiau kaip 10 raketų. Pataikyta į gyvenamuosius namus ir mokyklą. 

Skelbiama, jog iš viso į Ukrainą rusai paleido 26 raketas. 13 raketų numušta.

Nors situacija Avdijivkoje sudėtinga, mieste vyksta gatvių mūšiai, tikimasi, jog situaciją išgelbės į mėsmalę mestas gynybos pajėgų pastiprinimas.

Avdijivkos fronte vakar lankėsi ir Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis kartu su Ukrainos gynybos ministru Rustamu Umerovu.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos fronto linijoje likvidavo dar 950 rusų okupantų.

Ukrainos Generalinio štabo duomenimis, bendri Rusijos nuostoliai kare prieš Ukrainą pasiekė 399 090 žmonių.

Trumpai

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad aštuoniolika iš 31 NATO narių šiemet gynybai turėtų išleisti ne mažiau kaip 2 proc. BVP . Skandalingas Trumpo pareiškimas, kad JAV negins tinkamo indėlio į NATO neskiriančių šalių, sudrebino Aljanso saugumo pamatus.

NATO vadovas pripažino, kad per mažai išleidžiančių narių kritika yra „tinkamas taškas... ir žinia, kurią perteikė viena po kitos einančios JAV administracijos, kad Europos sąjungininkės ir Kanada turi išleisti daugiau, nes mes nematėme sąžiningo naštos pasidalijimo aljanse“. 

Vokietijos gynybos ministerija pareiškė, kad jos 2024 metų biudžete gynybos išlaidos pirmą kartą nuo 1990-ųjų pradžios pasieks 2 proc. ribą.

Galingiausią kariuomenę Europoje greitai turės Lenkija. Personalo skaičius šiais metais padidės iki 220 000 karių. Lenkai sparčiai didina kovos lėktuvų, šarvuotos technikos ir oro gynybos priemonių parką. Varšuva planuoja šiais metais gynybai skirti daugiau nei 4 proc. BVP, o 2026 m. tapti didžiausia karine galia Europoje. Lietuvai tai nepaprastai svarbu. Tikime, jog jau seniai aptarti bendri su Lenkija gynybos planai.

Manoma, kad šiemet NATO sąjungininkės Europoje gynybai pirmą kartą išleis 2 proc. bendro BVP.

Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija ragina nutraukti ugnį Gazos ruože. Trijų valstybių lyderiai perspėjo Izraelį dėl „katastrofiško“ antžeminio puolimo, planuojamo į Rafą. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock šiuo klausimu ketina surengti derybas su Izraelio vadovybe.

Lietuvoje

Pokalbis valdiškame kabinete:

- Girdėjai, kažkas nulaužė „Ignitis“ mobiliąją aplikaciją, kariuomenės personalo duomenis pavogė ir dar kažkur Rumunijoje kažką nulaužė. 

- Tai ką?

- Sako ataka. Rusų darbas.

- Nesąmonės. Vaikai pažaidė ir tiek. Pareigūnai iš patikimų šaltinių sakė.

- O skaitei tuos, kur rašė apie hibridinę ataką, kad čia puls dronais, kažkas veršis per sieną, kils panika, visa kita…

- Nu skaičiau. Ir ką?

- Ar mes tam pasiruošę?

- Pasakos. Nėr tokios informacijos. Nei vienoj pažymoj neparašyta. Fantazijos iš lempos ir tiek.

- O evakuacijos planai, priedangos, slėptuvės, pratybos, visa kita…

- O kam? Kam kelti paniką be pagrindo?

- Nu tai visa Europa kelia, va rašo miestai ruošiasi gintis, o mes ką?

- O ką mes – mus apgins NATO. Nesuk galvos. Jie ten geriau viską mato.

- Bet visi sako, kad Rusija puls… šiemet arba kitąmet. 

- Daug kas ką sako. Kliedi ir tiek. Putinas gi pasakė, kad mūsų nepuls, vadinasi, nepuls. 

- Bet yra kažkokie gynybos planai? Konkretūs planai?

- Viskas yra. Kariuomenė savo planus turi, policija turi, viskas viską turi. Viskas kontroliuojama.

- Bet kodėl žmonės nieko nežino, panikuoja, skambinėja, rašo, kad nesigaudo, kas bus, kam ruoštis.

- Žmonės niekada niekur nesigaudo ir visada viskuo nepatenkinti. Toks jų darbas. 

- Tai ką darom?

- Einam gert kavos. O po to paklausysim Arestovyčiaus. Tas bičas kietai varo.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder