Preliminariais duomenimis, rinkimuose dalyvavo 9,35 mln. rinkėjų, arba 74,19 proc. visų balsavimo teisę turinčių piliečių. Į 145 vietų Kurultajų kandidatavo 545 kandidatai, kuriuos iškėlė septynios politinės partijos. Kurultajaus nariai renkami pagal daugiapartinę proporcinę sistemą – mandatai paskirstomi pagal partijų sąrašus.
Rinkimų rezultatai rodo įtikinamą „Adilet“, palaikančios dabartinio prezidento Kasym Tokajev politinę krypį, pergalę. Preliminarūs duomenys rodo, kad už ją balsavo daugiau nei 71 proc. rinkėjų. Oficialius rinkimų rezultatus dar turi patvirtinti Kazachstano centrinė rinkimų komisija.
Į naująjį parlamentą taip pat turėtų patekti kitos keturios 5 proc. gautų balsų ribą įveikusios politinės partijos – „Auyl“, „Respublica“, „Ak Žol“ ir Nacionalinė socialdemokratų partija.
Rinkimai pagal naująją Konstituciją
Šie rinkimai Kazachstanui turi ypatingą reikšmę. Naujoji šalies Konstitucija buvo patvirtinta 2026 metų kovo 15 dieną vykusiame visuotiniame referendume, o įsigaliojo liepos 1-ąją.
Vienas svarbiausių pokyčių – dviejų rūmų parlamento, kurį sudarė Senatas ir Mažilisas, panaikinimas ir vienerių rūmų Kurultajaus sukūrimas. Todėl rugpjūčio 23-iosios rinkimai tapo pirmuoju praktiniu naujos politinės sistemos išbandymu.
Naujasis Kurultajus turės 145 narius, kurie renkami penkerių metų kadencijai. Dėl vietų parlamente iš viso varžėsi septynios politinės partijos.
Rinkimų dieną rinkimų procesą stebėjo visuomenės atstovai, tarptautiniai ir vietos stebėtojai. Tarptautiniai stebėtojai pažymėjo, kad esminių pažeidimų rinkimuose neužfiksuota.
Nors rinkimų organizavimas buvo vertinamas kaip techniškai tinkamai pasirengęs, ESBO stebėtojai pareiškė, kad rinkimai vyko aplinkoje, kurioje trūko politinio pliuralizmo, nes praktiškai visos rinkimuose dalyvavusios partijos rėmė prezidento K. Tokajev politiką.
Tačiau į apylinkes atvykę kalbinti rinkėjai teigė palaikantys šalies konstitucinę reformą ir prezidentą bei sakė balsuojantys už savo šalies ateitį.
Rinkimų apylinkių komisijos nariai akcentavo, kad rinkėjai balsuoja aktyviai. Pirmą kartą balsuojantiem rinkimuose (rinkimų teisė nuo 18 metų ) buvo įteikiamos simbolinės dovanos, o kartu su jais atėjusiems vaikams – žaislai.
Kazachstano Respublikos centrinės rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Muchtar Jerman ne kartą akcentavo, kad kai kurių vertintojų teiginiai, jog rinkimai į Kurultajų yra pirmalaikiai, neatitinka tikrovės.
„Visuotiniame referendume buvo patvirtinta naujoji Kazachstano Konstitucija. Joje numatyti Kurultajaus rinkimai, kurie yra ne pirmalaikiai, o vyksta nustatytu laiku“, – teigė M. Jerman.
Stabilumo užtikrinimas
Tuo tarpu Kazachstano Respublikos užsienio reikalų viceministras Arman Issetov rinkimus įvardijo kaip svarbų šalies politinės raidos etapą. Jo teigimu, jų reikšmę reikia vertinti ne tik šalies vidaus politikos, bet ir platesniame regione bei tarptautinėje aplinkoje vykstančių pokyčių kontekste.
Pasak jo, šiandien tarptautinė sistema tampa vis sudėtingesnė ir mažiau nuspėjama – didėja geopolitinė įtampa, keičiasi prekybos ir ekonominiai ryšiai, stiprėja konkurencija dėl investicijų, technologijų ir transporto maršrutų.
A. Issetov pabrėžė, kad konstitucinė reforma nėra pokytis dėl paties pokyčio. Jo teigimu, Kazachstanas reformuoja politines institucijas ne todėl, kad šalis išgyvena krizę, o todėl, kad ji vystosi ir turi parengti valstybės institucijas kitam raidos etapui.
Viceministro teigimu, stabilumas Kazachstanui išlieka vienu svarbiausių prioritetų, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje stabilumas nereiškia pokyčių nebuvimo. Priešingai, valstybė turi gebėti laiku prisitaikyti prie naujų aplinkybių.
Todėl naujos politinės architektūros sukūrimą Kazachstano valdžia vertina kaip priemonę šalies stabilumui sustiprinti ir padaryti jį tvaresnį.
Galutinis konstitucinės reformos tikslas, pasak A. Issetov, yra tai, kad valstybės institucijos veiksmingiau spręstų žmonėms aktualius klausimus – kurtų darbo vietas, didintų pajamas, skatintų regionų plėtrą, užtikrintų lygias galimybes gauti išsilavinimą ir sveikatos priežiūros paslaugas, gerintų infrastruktūrą, sudarytų sąlygas verslui ir stiprintų socialinę apsaugą.
Anot A. Issetovo, kartu su ekonomikos augimu didėja ir valstybės institucijoms keliami reikalavimai. Kuo sudėtingesnė tampa ekonomika ir kuo daugiau šalyje privačiojo verslo bei investicijų, tuo svarbiau užtikrinti prognozuojamus teisės aktus ir kokybišką viešąjį administravimą.
Svarbus ir tarptautinis ryšys
„Kazachstanas yra viena svarbiausių Vidurinės Azijos valstybių, palaikanti ryšius tiek su Rusija ir Kinija, tiek su Europos valstybėmis. Šalis taip pat siekia stiprinti savo vaidmenį tarptautiniuose prekybos ir transporto koridoriuose“, – sakė A. Issetov.
Pasak jo, Kazachstano reikšmę didina ir Transkaspijos tarptautinio transporto maršruto, jungiančio Kiniją su Europa per Kaspijos jūrą, svarba. Besikeičiant prekybos ir transporto srautams Eurazijoje, šalies politinis ir ekonominis stabilumas tampa vis svarbesnis.
A. Issetov pabrėžė, kad Kazachstanas yra Eurazijos centre ir palaiko draugiškus santykius su įvairiomis pasaulio valstybėmis. Todėl politinis ir ekonominis stabilumas, jo teigimu, yra vieni svarbiausių šalies nacionalinių išteklių.
Investuotojams ir tarptautiniams partneriams rūpi ne tik gamtos ištekliai ar geografinė padėtis, bet ir įstatymų kokybė, institucijų stabilumas bei valstybės gebėjimas vykdyti ilgalaikę politiką.
„Todėl pirmojo Kurultajaus darbas bus svarbus ne tik Kazachstano vidaus politikoje. Naujoji institucija turės parodyti, ar vienerių rūmų parlamento modelis leis greičiau ir efektyviau priimti sprendimus, kartu išlaikant jų kokybę, skaidrumą ir atskaitomybę“, – sakė viceministras.
A. Issetov teigimu, Kazachstanas siekia išsaugoti svarbiausius savo pasiekimus – stabilumą ir sąlygas tolesnei šalies plėtrai, tačiau kartu sukurti veiksmingesnę politinę sistemą, atitinkančią ateities poreikius.
Informaciją parengė Edgaras Valeckas
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą