„Kerta Suvalkų koridorių Lietuvoje. Iki Lenkijos“: latviai rado naują gynybos liniją prieš agresorių
(1)Projektas numato pelkių, vandens telkinių, paludikultūros plotų bei miškų atkūrimą tose teritorijose, kuriose durpių gavyba istoriškai padarė didžiausią žalą gamtai.
Tokiu būdu siekiama sumažinti praeities veiklos poveikį aplinkai ir kartu sukurti natūralų barjerą, galintį apsunkinti priešo judėjimą bei palengvinti gynybines operacijas.
Pasak kariuomenės atstovų, atkurtos ekosistemos ne tik sudarytų sudėtingesnes sąlygas potencialiam agresoriui, bet ir padėtų sumažinti materialinių, techninių bei žmogiškųjų išteklių poreikį gynybos operacijose.
Europos Sąjungos parama
Bendrieji durpių kasyklų atkūrimo planai rengiami pagal projektą „Parama istorinių durpių gavybos vietų atgaivinimui“. Vietos valdžios institucijos planuoja tam pasitelkti Europos Sąjungos lėšas, įgyvendindamos ES sanglaudos politikos 2021–2027 m. programą.
Dėmesys rytinei sienai
Ypač pabrėžiama, jog atkūrimo darbai pirmiausia bus sutelkti tose vietovėse, kuriose pelkių ekosistemos galėtų tapti reikšmingu papildymu Baltijos gynybos linijai rytinėje Latvijos sienoje.
Tokiu būdu aplinkosaugos ir gynybos interesai susilieja į bendrą strategiją – buvusios pramoninės teritorijos tampa gamtai draugiškomis zonomis, kurios kartu atlieka svarbų karinės saugos vaidmenį.
„Politico“ rugpjūčio pabaigoje pranešė, kad ES šalys nusprendė gintis nuo galimos agresorės – Rusijos – invazijos, atkurdamos pelkes ir taip sukurdamos natūralų vandens barjerą palei savo rytines sienas.
Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, vandens barjero aplink Kyjivą idėją pasiūlė Oleksandras Dmitrijevas – Ukrainos sausumos pajėgų vado patarėjas ir projekto „Oči“ autorius.
Straipsnyje teigiama, kad šis sprendimas padėjo sustabdyti puolimą prieš sostinę.
„Politico“ taip pat pažymėjo, kad dauguma ES durpynų yra susitelkę palei NATO sieną su Rusija ir jos sąjungininke Baltarusija.
Šios pelkėtos teritorijos driekiasi nuo Suomijos Arkties per Baltijos šalis, kerta Suvalkų koridorių Lietuvoje ir tęsiasi iki rytinės Lenkijos.
Informaciją parengė: Latvijos gynybos ministerijos Karinių ryšių su visuomene skyrius / Spaudos tarnyba

Rašyti komentarą