Kinija griežtai atsakė į JAV reikalavimą nutraukti naftos pirkimus iš Rusijos

Apie tai teigiama Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime po dviejų dienų prekybos derybų Stokholme, kurios vyko JAV grasindamos įvesti 100 % muitą Kinijos prekėms, praneša AP News.

Pekinas įspėjo: „Prievarta ir spaudimas nieko neduos. Kinija ryžtingai gins savo suverenitetą, saugumą ir vystymosi interesus“.

Pagrindinis nesutarimo akmuo tapo Jungtinių Valstijų reikalavimas nutraukti energijos išteklių pirkimą iš šalių, kurioms taikomos Vakarų sankcijos, visų pirma iš Irano ir Rusijos. 

Šis punktas lieka pagrindinis derybose, nepaisant to, kad šalys demonstruoja ketinimus sudaryti naują prekybos susitarimą.

JAV finansų ministras Scott Bessent pripažino: Kinija rimtai gina savo suverenitetą ir yra pasirengusi mokėti muitą, kad nepasiduotų energetikos pirkimų klausimu. 

Tuo pačiu metu jis pabrėžė, kad bendra derybų dinamika yra teigiama ir yra visos prielaidos susitarimui pasiekti.

Kinija priklauso nuo Irano ir Rusijos naftos

JAV Energetikos informacijos administracijos duomenimis, iki 90 % Irano naftos eksportuojama būtent į Kiniją – daugiau nei 1 milijonas barelių per dieną. 

Be to, Kinija aktyviai importuoja žaliavas iš Rusijos – balandžio mėnesį, pagal KSE instituto duomenis, tiekimas viršijo 1,3 mln. barelių per dieną, tai yra 20 % daugiau nei kovo mėnesį.

Ekspertų nuomone Pekinas neis į kompromisus, nes mano, kad kontrolė energetikos srautų yra pagrindinė geopolitinės įtakos priemonė. Be to, Kinija ir toliau rodė pasirengimą griežtai reaguoti į muitų spaudimą – balandį būtent Pekinas atvirai pasipriešino JAV planams įvesti naujas prekybos barjeras.

Ekspertai įspėja, kad Vašingtono spaudimas Pekinui dėl Rusijos ir Irano naftos importo turi ne tik ekonominį, bet ir strateginį kontekstą. 

JAV siekia sumažinti finansavimą režimams, vykdantiems agresyvią politiką – Rusijai prieš Ukrainą ir Iranui dėl paramos proxy grupėms Artimuosiuose Rytuose.

Tuo pačiu metu analitikai spėja, kad prezidentas Trumpas, nepaisant ryžtingų pareiškimų, gali neįgyvendinti grasinimo įvesti 100 % muitą – tai gali sunaikinti diplomatinę pažangą ir sužlugdyti galimą susitikimą su Kinijos vadovu Xi Jinping rudenį.

Šaltinis: tsn.ua