Kodėl dešimtmečius trukęs kruvinas susidorojimas su demokratija šiandien Taivanui tampa vis svarbesnis

Prieš teismo nuosprendį sargybiniai jį mušė, privertė gerti savo kraują, pakabino žemyn galva ir į burną pylė sūrų vandenį, pasakojo jis.

Malaizijoje gimęs Činas 1967 m. atvyko į Taivaną studijuoti universitete, tačiau 1971 m. atkreipė salos slaptosios policijos dėmesį. Jis nežino kodėl.

Jie kaltino jį prieš metus Taivane susprogdinus JAV vyriausybės biurą ir dirbus komunistų šnipu, siekiant nuversti vyriausybę Taipėjuje. Pasak Čino, nebuvo jokių įrodymų, todėl slaptoji policija jį kankino tol, kol jis prisipažino padaręs nusikaltimus, ir įkalino jį 12 metų.

"Jie elgėsi su mumis kaip su gyvuliais ir negerbė mūsų orumo", - sakė 72 metų Činas. "Jie norėjo, kad prisipažinčiau, jog sprogimą įvykdžiau aš."

Taivano vyriausybės skaičiavimais, Činas buvo vienas iš 200 000 žmonių, įkalintų per vadinamąjį Taivano "baltąjį terorą" - keturis dešimtmečius trukusį autoritarinio režimo 1947-1987 m. vykdytą susidorojimą su politine opozicija. Politiniai aktyvistai ir apolitiški žmonės, tokie kaip Činas, pateko į susidorojimo akciją.

Iki 1987 m., kai buvo panaikinta karo padėtis, "baltojo teroro" įvykiai buvo laikomi tabu tema.

Nuo 1995 m. "baltasis teroras" kasmet minimas vasario 28 d., dieną, kai vyriausybė smurtu numalšino 1947 m. sukilimą sostinėje Taipėjuje, kuris laikomas represijų pradžia. Ši data taip pat yra plačiai žinoma kaip trumpinys "228 incidentas".

Taivano vyriausybės duomenimis, per sukilimą žuvo nuo 18 000 iki 28 000 žmonių, o dar 10 000 žuvo per vėlesnius keturis dešimtmečius.

Taivanui minint 75-ąsias šio įvykio metines, susidomėjimas skausminga salos kelione į demokratiją didėja taip, kaip didėja ir baimė, kad ji gali būti atimta.

Ekspertai perspėjo, kad Pekinas gali imti pavyzdį iš Rusijos invazijos į Ukrainą ir imtis panašių veiksmų Taivano atžvilgiu. Pastaraisiais metais įtampa tarp žemyninės Kinijos ir Taivano smarkiai išaugo - Pekinas teigia, kad savivaldus Taivanas yra jo teritorijos dalis ir neatmeta galimybės panaudoti karinę jėgą.

Aktyvistai ir stebėtojai sako, kad "baltojo teroro" laikotarpis tik išryškina, kaip sunku buvo iškovoti demokratiją saloje ir kiek daug Taivanas gali prarasti.

Ilga kova už laisvę

Taivaną, salą prie pietrytinės žemyninės Kinijos pakrantės, kurioje gyvena 24 mln. žmonių, ilgą laiką valdė užjūrio valstybės.

Penkis dešimtmečius Taivaną kontroliavo Japonijos kolonijinė valdžia. Tačiau 1945 m., po Japonijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare, sala atiteko tuo metu valdžiusiai Kinijos nacionalistų partijai, arba Gomindanui.

Mažiau nei po dvejų metų auganti įtampa tarp vietinių taivaniečių ir jų žemyninės Kinijos valdininkų peraugo į 228 incidentą, sakė Taivano akademijos "Academia Sinica" politinės sociologijos profesorius Wu Jieh-minas.

1947 m. vasario 27 d. Taipėjaus policija, konfiskuodama kontrabandinių cigarečių pardavėjos prekes, smogė jai į galvą. Kai praeiviai puolė ją ginti, policija pradėjo šaudyti ir vieną iš jų nužudė.

Praeivio mirtis sukėlė protestus, kurie kartais baigdavosi kruvinomis riaušėmis, jose demonstrantai taip pat skundėsi dėl didėjančios infliacijos, korupcijos ir konfliktais tarp vietos gyventojų ir žemyninės Kinijos pareigūnų.

Susidūręs su pralaimėjimu pilietiniame kare žemyninėje Kinijoje, 1949 m. Gomindano lyderis Čiang Kai-šekas pasitraukė į Taivaną ir įvedė 38 metus trukusią karo padėtį - vieną ilgiausių pasaulyje karo padėties laikotarpių.

Nepaisant to, aktyvistai toliau kovojo už demokratiją.

1979 m. gruodžio mėn. prodemokratinė aktyvistė Annette Lu žmogaus teisių eitynėse Kaohsiungo mieste atsistojo prieš maždaug 80 000 žmonių minią.

Ji neplanavo kalbėti, bet, kai sukritikavo Gomindano vyriausybę už Taivano žmonių laisvės atėmimą, minia nutilo, prisimena ji. Pasak jos, kai kurių akyse buvo ašaros.

Staiga ji pamatė, kaip kariai ir policija į minią paleido ašarines dujas. Ji buvo suimta kartu su kitais aktyvistų lyderiais ir nuteista 12 metų kalėti už maištą, o per tą laiką, kaip pati sako, parašė romaną ant tualetinio popieriaus. Galiausiai ji buvo paleista po penkerių su puse metų.

1987 m. karo padėtis buvo panaikinta, bet pirmieji tiesioginiai prezidento rinkimai Taivane įvyko tik 1996 m. Per antruosius prezidento rinkimus Taivano istorijoje Lu, kuri kadaise buvo įkalinta už savo politinius įsitikinimus, tapo pirmąja salos viceprezidente moterimi.

"Kai prisijungiau prie opozicijos judėjimo, žinojau, kad anksčiau ar vėliau būsiu įkalinta", - pridūrė ji. "Pasakiau miniai, kad turime kovoti kartu. Dėl šios žinutės atsidūriau kalėjime, tačiau įkvėpiau daugybę žmonių."

Taivano tapatybė

Nors "baltojo teroro" įvykiai vyko prieš kelis dešimtmečius, šis istorijos laikotarpis Taivane tampa vis svarbesnis.

"Tarp jaunosios kartos atstovų pastaraisiais metais padidėjo supratimas apie "baltajį terorą" ir mūsų demokratizacijos istoriją", - sakė sociologijos profesorius Wu. "Nauji literatūros ir meno kūriniai šia tema liudija, kad vis daugiau žmonių atkreipia į tai dėmesį."

Šio mėnesio pradžioje Taivano indie roko grupė "Sorry Youth" pakvietė vieną iš nukentėjusiųjų filmuotis muzikiniame vaizdo klipe, nufilmuotame buvusiame sulaikymo centre. 2019 m. Taivano siaubo filmas "Sulaikymas", kurio veiksmas vyksta "baltojo teroro" laikotarpiu, sulaukė didelio pasisekimo ir pelnė daugybę apdovanojimų Taipėjaus "Auksinio žirgo" apdovanojimuose, dažnai vadinamuose "Oskarais kinų kalba".

2018 m. prezidentė Tsai Ing-wen - tik antroji Taivano prezidentė, nesusijusi su Gomindanu - įsteigė pereinamojo laikotarpio teisingumo komitetą, kuris peržiūrės autoritarinės valdžios laikais padarytą skriaudą. Komitetas oficialiai išteisino tokius buvusius kalinius kaip Činas ir Lu, taip pat pasiūlė kompensaciją.

Pasak Wu, politinės priespaudos istorija buvo svarbi formuojant unikalią Taivano gyventojų tapatybę. "Taivanas dabar turi bendrą istoriją ir tapatybę. Daugeliui žmonių žmogaus teisės ir demokratija yra labai svarbios", - sakė jis.

Pastaraisiais metais, Pekinui vykdant karinį, ekonominį ir diplomatinį spaudimą Taivanui, kad būtų pasiektas ilgalaikis susivienijimo su sala tikslas, diskusijos apie "baltojo teroro" laikotarpį ir demokratijos svarbą tik stiprėjo. Kinijos valdančioji Komunistų partija Taivaną laiko neatsiejama savo teritorijos dalimi, nors niekada jo nekontroliavo.

Kai kurie politikai ir analitikai išreiškė susirūpinimą, kad Pekinas gali stebėti Rusijos įsiveržimą į Ukrainą su intencija įsiveržti į Taivaną.

Praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sakė, kad "aidas" to, kas vyksta Ukrainoje, "bus girdimas Taivane", kai tuo metu JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas taip pat sakė, kad "kiti stebi" Vakarų atsaką Rusijai, "net jei jie yra už pusės pasaulio nuo Europos".

Kinija savo ruožtu teigia, kad Taivanas nėra Ukraina, ir tvirtina, kad sala priklauso Kinijai "nuo seniausių laikų".

"Kinijos suverenitetas ir teritorija niekada nebuvo ir negali būti padalyti. Tai yra status quo Taivano klausimu", - praėjusią savaitę sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying, paklausta apie Taivano ir Ukrainos palyginimą.

Tačiau, nors ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į skirtumus tarp geopolitinių situacijų Ukrainoje ir Taivane, salos vadovybė savo kariuomenei nustatė "aukštą budrumo lygį".

Praėjusiais metais Kinija į dangų virš vandenų į pietvakarius nuo salos pasiuntė šimtus karo lėktuvų, todėl sala paskelbė radijo įspėjimus ir dislokavo priešlėktuvinės gynybos raketų sistemas veiklos stebėsenai. Taivano gynybos ministras, į pensiją išėjęs generolas Čiu Kuo-čengas pateikė bauginančią prognozę - iki 2025 m. Kinija gali būti pajėgi surengti plataus masto invaziją į Taivaną.

Pekinas anksčiau kritikavo Taivano vyriausybę už tai, kad ji 228 incidentą naudoja kaip priemonę salos atsiskyrimui nuo žemyninės Kinijos skatinti.

"Jei artimiausioje ateityje Kinija įsiverš į Taivaną arba jį užims, labai bijau, kad gali pasikartoti 228 tragedija", - sakė Wu.

"Praeities tragedija yra priežastis, kodėl daugelis žmonių bijo vėl užmegzti politinius ryšius su Kinija", - sakė jis. "Dauguma Taivano gyventojų nenori, kad ši tragedija pasikartotų. Dėl šios priežasties daugelis žmonių nenori, kad Taivanas vėl patektų į užsienio režimo rankas."

Praeitis kaip įspėjimas

"Baltojo teroro" aukos vis dar išgyvena tai, kas joms nutiko, tačiau taip pat tikisi, kad jų patirtis bus pamoka jaunesnėms kartoms.

Činas, kuris po laiko kalėjime tapo Taivano piliečiu, dabar praleidžia laiką primindamas jaunajai kartai apie skaudžią Taivano istoriją ekskursijų po memorialinį parką metu.

"Nenorėjome, kad tokie dalykai pasikartotų kam nors kitam", - sakė jis.

Kita baltojo teroro auka, Čen Wu-jenas, nuo 1969 m. dvejus metus kalėjo po to, kai šaukimo į kariuomenę metu ant gebėjimų testo nugarėlės užrašė žodžius, prieštaraujančius valdančiajam Gomindanui. Jam buvo 20 metų.

Čen, kuriam dabar 73 metai, tapo menininku. Praėjusiais metais jis tapo pirmąja "baltojo teroro" auka, surengusia parodą Čiang Kai-šeko atminimo rūmuose Taipėjuje - pastate, skirtame jį kadaise engusiam lyderiui atminti. Parodoje buvo eksponuojami jo aliejiniai paveikslai ir medžio drožiniai, vaizduojantys, ką reiškia būti persekiojamam, ir erdvė, kurioje lankytojai buvo kviečiami pamąstyti, kaip Taivanas turėtų ištaisyti savo praeities klaidas ir įgyvendinti pereinamojo laikotarpio teisingumą.

Pasak jo, svarbu, kad jaunoji karta suprastų, kiek daug žmonės paaukojo dėl demokratijos. "Laisvė, kuria šiandien džiaugiamės, nenukrito iš dangaus ir atsirado tik todėl, kad daug žmonių sunkiai dėl jos dirbo", - pridūrė jis.

Lu sakė, kad ši žinia ypač svarbi dabartiniam Taivanui.

"Turime primygtinai reikalauti, kad mūsų principai - demokratija, laisvė ir orumas - būtų tai, ko trokšta mūsų žmonės", - sakė 77 metų Lu.

"Mūsų ateitį visada sprendė pašaliečiai", - sakė ji. "Mes tikrai norime būti savimi."