Kodėl skandinavai yra laimingiausi ir ko galime iš jų pasimokyti?

Šiaurės šalys pirmauja apklausose, kai kalbama apie pasitenkinimą gyvenimu. Ko galime pasimokyti iš šių šalių gyventojų? Kodėl jie laiko save laimingiausiais?

Skandinavijos šalys visada yra laimės reitingų viršūnėse. 2023 m. Suomija jau septintą kartą iš eilės užėmė pirmąją vietą, po jos sekė Danija ir Islandija. Tačiau kodėl jos tokios nuolat laimingos?

Kai kas sako, kad taip yra todėl, kad jos mažos, vienalytės ir turtingos.

Prieš kelerius metus paskelbtame moksliniame straipsnyje netgi buvo teigiama, kad taip yra todėl, kad jie genetiškai yra linkę būti laimingesni.

Tačiau, pasak Pasaulio laimės ataskaitos (WHR), tokios teorijos yra netikslios.

Pirmiausia pakalbėkime apie pinigus.

Taip, visos Skandinavijos šalys yra palyginti turtingos ir laimingos. Tačiau ne visos santykinai turtingos šalys yra tokios laimingos kaip Skandinavijos šalys.

Singapūras yra viena turtingiausių pasaulio valstybių, tačiau užima tik 26 vietą, o naftos turtinga Saudo Arabija - 27 vietą.

Galbūt reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Skandinavijos šalys garsėja maža pajamų nelygybe.

Tačiau tyrėjai neįrodė, kad ji iš tikrųjų koreliuoja su dideliu pasitenkinimu gyvenimu.

Tačiau jiems pavyko įrodyti, kad jei pajamų nelygybė lemia nepasitikėjimą, ji tiesiogiai prisideda prie mažesnio pasitenkinimo gyvenimu.

Paprasčiau tariant, žmonės tikrai nemėgsta jaustis apgauti.

O gal tai genetinis polinkis į laimę?

Net jei atsakymas į šį klausimą būtų teigiamas, tai suteiktų mums tik trečdalį paveikslo.

Mokslas jau daug metų mums sako, kad genetika vaidina svarbų vaidmenį aiškinant žmonių pasitenkinimą savo gyvenimu.

Laimės ekspertai tai vadina laimės "biomarkeriais".

Tačiau tyrimai rodo, kad 60-70 % žmonių laimės skirtumų lemia aplinkos veiksniai, taigi tik likusius 30-40 % lemia genetika.

Taigi taip yra todėl, kad jos yra "mažos ir vienalytės" šalys.

Pasaulio laimės ataskaitos autoriai teigia, kad jiems nepavyko įrodyti ryšio tarp šalies gyventojų skaičiaus ir pasitenkinimo gyvenimu.

Be to, Šiaurės šalys nėra visiškai homogeniškos. Suomijoje apie 8 proc. gyventojų yra užsieniečiai, Danijoje - maždaug tiek pat.

Tai nedaug skiriasi nuo tokių šalių kaip Prancūzija, kur imigrantai sudaro apie 10 proc. gyventojų.

O jei sakote, kad 10 proc. yra daug, 2018 m. ataskaitos rezultatai parodė, kad imigrantų dalis šalyje neturi jokios įtakos vidutiniam vietos gyventojų laimės lygiui.

Dešimtyje laimingiausių šalių, įtrauktų į sąrašą, imigrantų dalis vidutiniškai sudarė 17,2 proc. ir buvo maždaug dvigubai didesnė už pasaulio vidurkį.

Kiti tyrimai rodo, kad etninės įvairovės poveikis socialiniam pasitikėjimui tampa nereikšmingas, jei egzistuoja aukštos kokybės viešosios institucijos, o tai mus atveda prie skandinaviškos laimės sąsajos - aukšto pasitikėjimo lygio.

Pasiteiravome Pasaulio laimės ataskaitos redaktoriaus, profesoriaus Džono Helvelo (John Helliwell), kuris jau 25 metus dirba laimės srityje, ar kitos šalys gali būti laimingos taip, kaip Skandinavija?

"Atsakymas paprastas - būti visų šešių kintamųjų viršūnėje", - pajuokavo jis, turėdamas omenyje šešis pagrindinius Pasaulio laimės ataskaitos rodiklius - BVP vienam gyventojui, socialinę paramą, sveiko gyvenimo trukmę, laisvę, dosnumą ir korupciją.

"Tačiau iš tikrųjų jos (Šiaurės šalys) pirmauja pagal pasitikėjimą ir draugiškumą tiek oficialiose institucijose, tiek privačiame elgesyje", - sako Hellivelis.

Ar jie vienodai laimingi?

Pirmą kartą 2023 m. Pasaulio laimės ataskaitoje buvo įvertintas laimės atotrūkio tarp laimingesnių ir mažiau laimingų gyventojų pusių dydis. Aukštesnis įvertinimas reiškia mažesnę laimės nelygybę.

Visos Šiaurės šalys užima aukštas vietas pagal lygybės indeksą, o tai reiškia, kad nelygybė tokioje srityje kaip pasitenkinimas gyvenimu yra nedidelė arba jos iš viso nėra.

Dauguma šių šalių gyventojų laiko save laimingais.

"Pasirodo, kad žmonės yra laimingesni gyvendami šalyse, kuriose laimės atotrūkis yra mažesnis.

O kur laimės atotrūkis yra mažiausias? Na, laimingose šalyse", - "Euronews Next" sakė Helliwellas.

Iš tiesų 2023 m. Afganistane taip pat buvo vienas mažiausių laimės atotrūkių, "tačiau dėl pačios blogiausios priežasties: beveik visi ten nelaimingi". 2024 m. paskelbtoje ataskaitoje jis išliko nelaimingiausia šalimi, užimdamas 143 vietą.

Viešųjų institucijų kokybė ir valstybės "dosnumas"

Šie veiksniai daro svarbų ir teigiamą poveikį pasitenkinimui gyvenimu (tiek daug, kad pagal korupcijos suvokimo indeksą galima nuspėti, kas atsidurs laimės reitingo viršuje ar apačioje).

Duomenys rodo, kad žmonės yra laimingesni tose šalyse, kuriose viešųjų paslaugų kokybė yra aukštesnė.

Geros pensijos, dosnios vaiko priežiūros atostogos, parama ligoniams ir neįgaliesiems, nemokama sveikatos priežiūra ir švietimas, didelės bedarbio pašalpos ir pan.

Kokybiškos viešosios institucijos sėkmingai užtikrina, kad nelygybė būtų labai maža, o tai daro žmones laimingus, nes jie jaučiasi galintys jomis pasitikėti.

"Pasitikėjimas yra labai svarbus."

Štai vienas eksperimentas, kuris buvo skirtas pasitikėjimo svarbai patikrinti ir įrodyti: žmonių buvo klausiama, ar praradus piniginę ji bus grąžinta.

Tikimybę, kad pamesta piniginė bus grąžinta, tyrėjai palygino su pasitenkinimo gyvenimu vertinimu.

Rezultatai parodė, kad tie, kurie tikėjosi, kad piniginė bus grąžinta, savo gyvenimą vertino daugiau nei vienu balu geriau (skalėje nuo 0 iki 10 balų).

Kitaip tariant, žmonės, kurie tikėjo, kad jų piniginė bus grąžinta, save laikė laimingesniais nei tie, kurie tuo netikėjo.

Amerikiečių bendrovė "Reader's Digest" panašų eksperimentą atliko 2021 m. visame pasaulyje. Ar galite atspėti, kuriame mieste buvo "grąžinta" daugiausia piniginių? Helsinkis.

Pasaulio laimės ataskaitoje kaip pagrindinis duomenų šaltinis naudojamas "Gallup World Poll" tyrimas, kuriame respondentų prašoma suteikti "gyvenimo įvertinimą", naudojant mintinį kopėčių vaizdą, kur geriausias įmanomas gyvenimas jiems yra 10, o blogiausias įmanomas gyvenimas - nulis.

Svarbiausios yra liberalios vertybės: progresiniai mokesčiai ir laisvė rinktis gyvenimo kelią

Taigi, grįžtame prie pinigų.

Tyrėjai nustatė stiprų ryšį tarp progresinių mokesčių, t. y. mokesčių tarifo, kuris didėja didėjant apmokestinamai sumai, ir žmonių vertinimo, kiek jie yra laimingi.

Progresiniai mokesčiai lemia laimę dėl viešųjų ir bendrųjų gėrybių, tokių kaip sveikatos apsauga, švietimas ir viešasis transportas, kurios finansuojamos iš mokesčių. Ir galiausiai, atspėjote, pasitikėjimas.

Žmonės pasitiki, kad pinigai bus naudojami ir paskirstomi išmintingai.

Vėlgi, lygesnėse visuomenėse žmonės labiau pasitiki vieni kitais. O socialinis pasitikėjimas skatina geresnes institucijas.

O kaip dėl didelio savižudybių skaičiaus Skandinavijos šalyse?

Jei ataskaitose apie pasaulinę laimę pažvelgtumėte į teigiamų emocijų paplitimą įvairiose šalyse, Lotynų Amerika paprastai užima pirmąją vietą.

Tačiau šio pasaulio regiono tautos net nepatenka į pirmąjį dvidešimtuką bendrame laimės reitinge.

Skandinavijos šalys atrodo laimingiausios, tačiau ne jose žmonės dažniausiai praneša apie teigiamas emocijas.

Šios tautos istoriškai siejamos su dideliu savižudybių skaičiumi. Pavyzdžiui, 1990 m. Suomijoje savižudybių skaičius buvo toks didelis, kad šalis sukūrė ir įgyvendino pirmąją pasaulyje savižudybių prevencijos strategiją.

Šiandien tendencijos šiame regione gerokai pagerėjo, tačiau Suomija vis dar užima ketvirtą vietą pagal jaunimo savižudybių skaičių.

Halliwell sako, kad laimės modelis "puikiai dera" su liūdna statistika.

Pavyzdžiui, valdžios kokybė yra "labai svarbi, kad žmonės būtų patenkinti gyvenimu, bet ne tokia svarbi savižudybių prevencijai", aiškina ekspertas.

"Religinis tikėjimas yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią savižudybėms, bet ne toks svarbus siekiant gyvenimo laimės.

Skyrybos blogai veikia ir vienus, ir kitus, tačiau savižudybėms jos yra blogesnės nei gyvenimo vertinimui", - primena Helliwellas.

"Pavyzdžiui, Švedijoje, kurioje yra kokybiška vyriausybė, didelis skyrybų skaičius ir mažas religingumas, prognozuojamas didesnis savižudybių skaičius, palyginti su jų laime", - priduria jis.

Galiausiai tai reiškia, kad tie patys laimę prognozuojantys rodikliai nebūtinai yra susiję su savižudybės tikimybe.

Šią liūdną tendenciją galima paaiškinti kultūriniais veiksniais, sako Hellivelis.

"Nustatėme, kad savižudybė, kaip ir kai kurie kiti asocialaus elgesio atvejai, turi tam tikrą kultūrinę dimensiją...

Panašiai kaip įvairios narkomanijos rūšys koncentruojasi regionuose dėl tam tikro teigiamo grįžtamojo ryšio", - sakė jis "Euronews Next".

"Žmonės kopijuoja nesėkmingą kitų žmonių elgesį kaip įveikos mechanizmą", - aiškina Hellivelis.

Orai turi mažai įtakos jūsų bendrai laimei

Šilčiausia vidutinė metinė temperatūra yra 6,5 °C pietvakarių Suomijoje. O iš ten į rytus ir šiaurę vidutinė temperatūra tik mažėja.

Skandinavijos žiemos būna ilgos, tamsios ir šaltos, o daugumai mūsų šiltesnė temperatūra ir šviesios saulėtos dienos asocijuojasi su laime. Tačiau tyrimai rodo, kad poveikis laimės indeksui yra labai mažas.

Žmonės prisitaiko prie oro sąlygų. Todėl smarkios liūtys, pūgos ir neigiama temperatūra paprastai nedaro įtakos pasitenkinimui gyvenimu tų, kurie įpratę gyventi tokiomis sąlygomis.

Taigi, ką galime padaryti, kad būtume laimingi kaip Šiaurės šalys?

Šiaurės šalims pavyko įsisukti į labai teigiamą ciklą, kai veiksmingos demokratinės institucijos sugeba užtikrinti piliečių saugumą, todėl jie savo ruožtu pasitiki šiomis institucijomis ir vieni kitais.

Jie balsuoja už politikus, kurie žada ir įgyvendina sėkmingą gerovės modelį.

Tačiau yra dalykų, kuriuos tikrai galime patobulinti.

"Nustatėme, kad žmonės yra daug, daug laimingesni, jei jaučiasi esantys tokioje aplinkoje, kurioje kiti jiems "atstoja nugarą".

Svarbu apie tai kalbėti, nes ne visur pasaulyje suprantama, kaip tai svarbu", - primena Helliwellas.

Pasak jo, pasitikėjimas kitais žmonėmis iš tikrųjų yra daug vertingesnis, nei mes įsivaizduojame.

Kita vertus, būtent pasitikėjimo trūkumas daro mus nelaimingus. Arba bent jau ne tokie laimingi kaip šiauriečiai.

Helliwellas taip pat sako, kad viena iš priežasčių, kodėl žmonės neįvertina savo kaimynų geranoriškumo, yra ta, kad jie apie tai negirdi žiniasklaidoje.

"Tai kalba gerų naujienų naudai ir rodo, kad jos iš tiesų yra svarbios, nes nuo jų priklauso, ką jūs manote apie savo kaimynus", - daro išvadą jis.

Šaltinis: euronews.com