Kremlius uždaro duris: slaptas pranešimas Putinui ir Rusijos ekonomikos lūžio taškas

Rusijos ekonomika yra galutinai „sulaužyta“ karo, o ankstesni mechanizmai nebeveikia.

Paradoksas: stiprus rublis – didesnė katastrofa nei sankcijos

Vienas netikėčiausių pranešimo akcentų – stiprėjantis rublis, kuris valdžiai tapo tikru galvos skausmu. 

Nors propaganda tai bando pateikti kaip stabilumo ženklą, I. Lipsicas pabrėžia, kad tai žudo biudžetą. 

Eksportuotojai negauna pajamų, biudžeto skylės didėja, o valdžia priversta pardavinėti paskutinius valiutos likučius iš Nacionalinės gerovės fondo. 

Tai kuria užburtą ratą: siekdami užkamšyti šiandienos skyles, jie kasasi dar gilesnę duobę rytojui.

Ikonos ir „Mašenkos“ fenomenas

Pranešime Putinui atsispindėjo ir tragikomiška smulkiojo verslo situacija. I. Lipsicas pasakoja apie verslininką, kuris tiesioginiame eteryje pasiskundė dėl žlugdomo verslo. Atsakymas buvo virtuvinis spektaklis: verslininkas nusiuntė Putinui savo kepinių („pyškių“), o prezidentas jam atsidėkojo nusiųsdamas... ikoną.

Tačiau ikona „stebuklo nepadarė“ – verslas toliau žlunga, o visoje Rusijoje kilo ironiškas judėjimas „Aš ir Mašenka“ (rus. Я и Машенька). 

Verslininkai visoje šalyje masiškai filmuoja vaizdo įrašus klausdami: „Kodėl padedate vienai kepyklai, bet leidžiate mirti tūkstančiams kitų?“. Kremliaus atsakymas jiems aiškus: pinigų visiems nėra, o prioritetas tik vienas – karas.

Statybų sektoriaus griūtis ir prarastas suverenitetas

Anksčiau statybų sektorius buvo laikomas neliečiamu ekonomikos varikliu, tačiau dabar valdžia jį tiesiog „išmetė už borto“. 

Kai milžiniška NT bendrovė „Samoliot“ paprašė valstybės pagalbos, iš Valstybės Dūmos nuskambėjo ciniška frazė: „Kas mirė, tas mirė“. 

Tai rodo fundamentalią transformaciją: Rusija nebeturi nei ekonominio suvereniteto, nei galimybės valdyti savo ateitį. 

Likimas dabar priklauso nuo to, ar Indija toliau pirks naftą (kuri jau grasinasi nusisukti) ir kiek Kinija leis Rusijai būti jos „vasalu“.

I. Lipsico išvada griežta: Rusijos ekonomika lekia nevaldoma kaip „paukštė troika“ – nežinia kur, bet greičiausiai į visišką prarają.

Šaltinis: Straipsnis, parengtas remiantis ekonomisto Igorio Lipsico įžvalgomis 2026-02-10