Labai karšta ir drumsta: atrasta netikėta planeta, kurios neturėtų būti

Mokslininkai nustatė, kad šios planetos temperatūra siekia apie 2 000 laipsnių Celsijaus ir ji pasižymi netikėtais atspindinčiais debesimis. 

Šis atradimas suteikia naujų žinių apie ekstremalius reiškinius, vykstančius planetose, kurios skrieja aplink savo žvaigždes labai artimu atstumu. 

Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Astronomy“, rašo Earth.

Astronomai negali suprasti, kaip gali egzistuoti planeta LTT 9779 b, kurios orbitos periodas mažesnis nei 24 Žemės valandos. 

Tai reiškia, kad ji yra itin arti savo žvaigždės ir gauna didžiulę spinduliuotės ir šilumos dozę. 

Kartu viena planetos, kuri savo dydžiu panaši į Saulės sistemos planetą Neptūną, pusė visuomet nukreipta į žvaigždę, o kitoje planetos pusėje visuomet tvyro amžina naktis.

Kaip išsiaiškino astronomai, nepaisant ekstremalių planetos sąlygų, vakarinė jos dienos pusės dalis yra pakankamai vėsi, kad joje susidarytų šviesą atspindintys debesys. 

Tačiau paaiškėjo, kad rytinėje planetos dienos pusės dalyje temperatūra yra daug aukštesnė.

Tyrimo metu nustatyta, kad planetos pusę, gaunančią didžiulę radiacijos ir šilumos dozę iš žvaigždės, veikia galingi vėjai, pernešantys energiją aplink planetą. 

Šie vėjai sukuria pastebimą asimetriją dienos pusėje ir lemia, kad vienoje planetos dalyje formuojasi debesys ir vyrauja žemesnė temperatūra.

Planeta / Nuotrauka: Earth.com

Astronomai nustatė, kad planetos gebėjimas perskirstyti energiją atlieka pagrindinį vaidmenį išsaugant debesis tokiomis ekstremaliomis sąlygomis. 

Juk jie jau seniai turėjo išnykti. 

Tuo pat metu debesyse astronomai aptiko vandens garų požymių.

Išsami planetos atmosferos analizė padėjo nustatyti aiškius temperatūros gradientus ir geriau suprasti, kaip debesų sluoksniai gali susidaryti šaltesnėje planetos dienos pusėje.

Pasak mokslininkų, tokios planetos yra tokios retos, kad astronomai negali iki galo suprasti, kaip jos gali išgyventi itin ekstremaliomis sąlygomis. 

Tokių planetų egzistavimas meta iššūkį teorijoms apie ateivių pasaulių migraciją ir supratimui apie tokių planetų gebėjimą išgyventi labai mažais atstumais nuo savo žvaigždžių.

Tai, kad planeta LTT 9779 b gali ne tik išlaikyti neišsisklaidžiusią atmosferą, bet ir formuoti debesis, sudarytus, be kita ko, iš metalų, prideda naujų klausimų apie tokių labai keistų pasaulių evoliuciją ir formavimąsi. 

Kartu mokslininkai nustatė, kad planeta vis dar lėtai praranda dalį savo masės veikiama gravitacijos ir žvaigždės spinduliuotės. 

Tačiau tai netrukdo egzistuoti daugiau ar mažiau stabiliai atmosferai.

Naujasis tyrimas rodo, kad medžiaga gali kondensuotis į atspindinčius debesis veikiant milžiniškam karščiui, o vėjai perneša šiluminę energiją ir daro įtaką debesų pasiskirstymui.